Regos negalią turinti Vaida sako, laisvalaikiu mėgsta skaityti knygas. „Aš nuo gimimo esu neregė. Bet man lengva skaityti. Labai dažnai skaitau, man labai patinka. Mėgstu įvairias psichologines knygas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo Aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos filialo kultūrinės veiklos organizatorė Vaida Butautaitė-Sankovskaja.
Veikli moteris pasakoja, regos negalia netrukdo naudotis naujausiomis technologijomis. Vaidai netrukus prasidės ir Informacinių technologijų studijos. „Turiu problemų su technologijomis, norėčiau dar daugiau išmokti“, – sakė ji.
Tačiau moteris nuogąstauja, kad bandymas rasti darbą kaskart nuvilia. „Pati pagrindinė problema – kompiuterinės technologijos, nes jos žmonėms su regos negalia darbo vietose tiesiog yra nepritaikytos, ir nė vienas darbdavys nenori pasivarginti tų technologijų pritaikyti“, – aiškino V.Butautaitė-Sankovskaja.
Ieškant darbo koją kiša įstatymų spragos. „Yra įvairiausių prievolių, ataskaitos, popierizmas, ir tada darbdavys pagalvoja – kam man čia vargintis? Yra atvejų, kad tiesiog įdarbinamas žmogus be tos subsidijos, nes laiko prasme neapsimoka tvarkytis su tais popieriais“ , – pastebėjo Aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos filialo pirmininkas Mindaugas Triušys.
Lietuvoje yra 150 tūkstančių darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų. Iš jų tik kas trečias randa darbą. „Konkrečiai 28 proc. jų įsitraukę į darbo rinką. Šis rodiklis labai žemas – jis gerokai žemesnis negu vidutiniškai Europos šalyse“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.
Neįgalieji dažniausiai renkasi darbus, kuriems nereikia aukštos kvalifikacijos. „Pageidauja dirbti pagalbinių darbininkų darbus, taip pat dirba automobilių vairuotojais, nevengia tokių darbų kaip sargai ar budėtojai. Taip pat dirba prekybos srityje“, – pasakojo Vilniaus universiteto Ekonominės politikos katedros docentė Agnė Laužadytė-Tutlienė.
Palyginti su ankstesniais metais, neįgaliųjų įdarbinimas gerėja, sako ekspertė.
„Diskriminacinės nuostatos dėl neįgaliųjų asmenų įsidarbinimo išties keičiasi neįgaliųjų naudai. Paminėtina, kad įvertinus šios dienos rezultatus, netgi apie 6,5 tūkst. darbdavių yra įdarbinę vienokią ar kitokią negalią turinčius asmenis. Į darbo rinką šių metų pradžioje integruoti 7,8 tūkst. neįgalių asmenų. Tai yra geras rodiklis, nes jis yra trečdaliu didesnis lyginant su dar praeitais metais“, – tikino ji.
Įdarbinimą pagreitintų švietimo programos neįgaliesiems. „Apie dešimtadalis jų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. O tuo tarpu didelė neįgaliųjų dalis visai nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos“, – aiškino A.Laužadytė-Tutlienė.
Informuoti derėtų ir darbdavius. „Reikėtų, kad darbdaviai būtų drąsesni, labiau informuoti ir tai pašalintų jų visiškai nereikalingas baimes dėl neįgaliųjų įdarbinimo“, – mano ji.
Planuojama, kad iki 2025 metų šalyje dirbs iki 37 procentų neįgaliųjų.
