Žmonės linkę „katastrofiškai“ prasilenkti su realybe
„Pirmiausia, žmonėms laikas suprasti, apie kokį rodiklį eina kalba. O kalba eina apie tokį suvestinį rodiklį, kada vartotojas atsako į visą eilę klausimų, kurie yra susiję su jų finansinės perspektyvos vertinimu, su kainomis ir t.t.“ – A.Bartkus aiškino apie Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklį.
Kad būtų geriau suprasti, kaip veikia šis rodiklis, ekonomistas paragino paimti Lietuvos duomenis. „Mes turime duomenis nuo 2004 m. kas mėnesį – iš viso apie 222 stebėjimų. Kada Lietuvos gyventojų buvo prašoma įvertinti, kiek išaugo kainos, tai iš tų 222 kartų 170 kartų sakydavo, kad kainos išaugo tiek ir tiek ir jie suklysdavo daugiau nei 10 proc.“ – dėstė pašnekovas.
VU ekonomistas tęsdamas teigė, kad 20 kartų Lietuvos gyventojai sakė, kad kainos augo, kai iš tiesų jos buvo smukusios. Apie 4 kartus gyventojai teigė, kad kainos augo, tačiau apsiriko 30 proc.
„Mes kalbame apie tai, kad vartotojai pateikia savo subjektyvų įvertinimą ir tas subjektyvus įvertinimas labai stipriai skiriasi nuo realybės. Nepaisant to, kad tas jų subjektyvus vertinimas gali neturėti nieko bendro su realybe, nors kainos smunka, vartotojai sako, kad kyla, nereiškia, kad tai neparodo žmonių elgesio“, – svarstė radijo laidos dalyvis.
Anot pašnekovo, jei yra daug manančių, kad kainos ateityje augs, tai, ko gero, jų požiūriu racionalus sprendimas būtų neatidėti prekių įsigijimo ir tai padaryti kuo greičiau, nes vėliau bus brangiau. Kaip sakė jis, toks, tarsi protingas elgesys sukuria perteklinę paklausą.
„Vietoje to, kad normaliai sulauktume ir nusipirktume prekę, kada reikės, ją nuperkame šiandien, kad nepabrangtų dar labiau. Tokiu būdu infliacija akseleruojama dar labiau“, – aiškino A.Bartkus.
Jo įsitikinimu, toks gyventojų įsivaizdavimas gali būti dėl to, kad ekonomistai nepaaiškino, kad mes jau dabar matome „katastrofiškus“ nepataikymus, kas verčia lietuvaičius elgtis neracionaliai.
„Jeigu Lenkijoje darytume šią apklausą, matytume, kad Lenkijos vartotojai yra naivūs. Jie beveik visada atspindės tą pačią infliaciją, kuri buvo netolimoje praeityje, nes pas juos spauda, diskusija yra šiek tiek kitokia“, – lygino ekonomistas.
Tuo metu lietuviai sako, kad kainos pabrango ir 30 proc., kai yra buvę mėnesių, jog infliacija tebuvo pusės procento. Tad priežastis slypi žmogaus finansinės padėties vertinime ir perspektyva į ateitį.
Anot radijo laidos dalyvio, paskutiniai liepos mėnesio duomenys rodo, kad 39 proc. namų ūkiai mano, kad jų finansinę situaciją prognozuoti gan sunku.
„Kai yra didelis neaiškumas dėl ateities pajamų, individai vengia didinti vartojimą. Tai reiškia, kad jie atsideda pinigus taupymai ir juodai dienai, nepaisant to, kad visi prognozuoja katastrofą ir jos laukia“, – dėstė jis.
Visgi ekonomistas paragino suvokti, kad nors infliaciją gyventojai linkę pervertinti, tai netampa didele grėsme ekonomikai.
Bus recesija, ar ne – matysime po antrojo ketvirčio duomenų
Dabar turime neapibrėžtumo laikmetį, todėl didelių sprendimų vartotojai nepriims. Ypač, kai žmonės tiki ir nori stabilizacijos.
Vis tik VU ekonomistas nelinkęs prognozuoti, kada bus recesija – reikia sulaukti šių metų antrojo ketvirčio ekonominių rezultatų ir tik tada kalbėti.
Kaip analizavo A.Bartkus, įdomu ir tai, kad 2019 m. tik 1–2 proc. žmonių svarstė įsigyti kokio nors tipo nekilnojamojo turto (NT) objektą. Šių metų naujausiais duomenimis, tokia žmonių dalis jau išaugusi iki 3–4 proc.
„Tai yra suprantamas pasirinkimas apsaugant pinigus nuo nuvertėjimo ir finansinį turtą pakeisti į vasarnamius, kitokį NT. Tai irgi yra toks požiūris, kad pasitikėjimas valiuta išgyvena ne pačius geriausius laikus ir kad palūkanų normos didinimas buvo geras žingsnis“, – pasakojo jis.
Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2004 m. mato laipsnišką vartotojų finansinės padėties gerėjimą: 3 proc. vartotojų teigia, kad sutaupo, 46 proc. sutaupo šiek tiek. Juo labiau, kad paskolos reikia vos 2 proc. žmonių, nesuduriantiems galą su galu.
Tačiau norėdami įvertinti bendrą ekonominę situaciją ir recesijos galimybes, reikia nepamiršti ir Lietuvos didžiausių partnerių.
„Jei palygintume 2022 m. pradžią su 2019 m., matytume, kad Vokietijos, Italijos ekonomika smukusi 1 proc., Ispanijos 2 proc.“ – sakė ekonomistas. Juo labiau, kad tokioje šalyje kaip Graikija prieš koronavirusą buvo apie 18 proc. nedarbas, kai šiuo metu sumažėjęs iki 13 proc.
Nors ekonominių rodiklių yra daug. Europos Centrinio Banko veiksmai, kurie nukreipti reguliuoti kainas, gali keistis įvertinus ir kitokius netiesioginius rodiklius: infliacija, bendro vidaus produkto augimo tempas, padėtis darbo rinkoje, mažmeninės ir didmeninės prekybos apyvarta, darbo užmokestis ir pan.
Ekonomistas pateikė pavyzdį, kaip euro kursą paveikė JAV centrinio banko palūkanų normų kėlimas. Kai tik tai buvo padaryta, euro kursas smuko. Tad Lietuvos ekonomikai svarbu ir tos pačio JAV, ir Vokietijos ar kitų didesnių partnerių veiksmai.
„Raginu neskelbti recesijos, kol neturime antro ketvirčio duomenų ir anksčiau laiko nesikaskime duobės. Perdėtos kalbos sukuria žmonėms įspūdį, kad kainos išaugo 30 proc. ir daugiau“, – dėstė A.Bartkus.
