Profsąjungos teigia nesuprantančios darbdavių entuziazmo šiuo klausimu, nes esą produktyvumas labiau priklauso ne nuo darbuotojų norų, o nuo darbdavių gebėjimų suteikti tinkamus darbo įrankius ir organizuoti darbą.
Trišalėje taryboje antradienį pristatyti EK planai suvienodinti MMA dydžio kriterijus neatimant iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA. Pramonininkų konfederacijos atstovės Eigilės Čygaitės-Elzbergienės teigimu, ateityje nustatant MMA būtina įtraukti darbo našumo, produktyvumo kriterijų.
„Šiuo metu augant atlyginimams, darbo produktyvumas, deja, taip nedidėja. Į tai dėmesį savo apžvalgose yra atkreipęs ir Lietuvos bankas, todėl logiška, kad vienas iš kertinių MMA kriterijų turėtų būtų produktyvumas“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė pramonininkų atstovė.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos atstovė Dalia Jakutavičė teigė nesuprantanti tokio „vaikiško darbdavių entuziazmo“ dėl būtinybės įtraukti našumo kriterijų.
„Europos Sąjungos šalių praktika rodo, kad ten kur maži atlyginimai, nedidelis ir produktyvumas. Nesuprantu darbdavių atstovų krykštavimo dėl to produktyvumo kriterijaus – juk ne nuo darbuotojo noro jis priklauso, o nuo darbdavių gebėjimo aprūpinti darbuotojus technologine įranga bei tinkamai organizuoti darbą“, – sakė ji.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė pabrėžia, kad svarstant minimalaus darbo užmokesčio pakeitimus būtina užtikrinti, kad tai kuo mažiau iškreiptų darbo jėgos kainą, o minimalus atlyginimas turėtų būti didinamas tik padidėjus darbo našumui.
Jei minimalus darbo užmokestis yra nustatomas per didelis, tai sumažina prielaidas ir paskatas atlyginti darbuotojams už jų produktyvumą, o kai kurie gali netekti darbo, pradėti dirbti neoficialiai arba sutrumpinti oficialias darbo valandas.
Tipiškai kalbant apie minimaliąją mėnesinę algą, akcentuojamas tikslas gerinti mažiausias pajamas uždirbančiųjų padėtį. Tačiau minimaliosios mėnesinės algos didinimo poveikis yra kur kas platesnis. Su ja susietos kai kurios išmokos, taip pat padarinius jaučia ir daugiau uždirbantys. Be to, MMA didinimas turi skirtingus padarinius didmiesčiuose ir regionuose.
Apie poreikį atsižvelgti į darbo našumo augimą arba mažėjimą taip pat kalba ir Europos Sąjungos lygmeniu svarstoma Direktyva dėl MMA nustatymo kriterijų.
Lietuvoje MMA keliama atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį (VDU), dabar MMA sudaro 43,5 proc. VDU, o direktyva būtų siūloma, kad šis dydis siektų 50 proc. VDU.
Tačiau tai – tik rekomendacija. Direktyva nurodo, kad didinant minimalų atlyginimą reikia turėti galvoje ne tik į vidutinį atlyginimą, bet ir perkamosios galios kriterijų. Minimali alga, išreikšta perkamosios galios standartais, gali geriau atspindėti darbuotojų gyvenimo sąlygas ir kokybę, lyginant atlyginimus tarp Europos Sąjungos valstybių. Minimalus atlyginimas taip pat turi atspindėti produktyvumą.
„Viena didžiausių Lietuvos ekonominių problemų yra tai, kad darbo užmokestis auga gerokai greičiau nei darbo našumas. Aukštesni darbuotojų išlaikymo kaštai mažina ūkio subjektų konkurencingumą, tai lems dar sunkesnę po pandemijos atsigauti bandančių ūkio subjektų finansinę padėtį. Ypač tai pasakytina apie nukentėjusį paslaugų sektorių ir regionus“, – pabrėžia K.Mickutė.
Taip pat Direktyva siūloma leisti diferencijuoti MMA pagal, pavyzdžiui, sektorius, asmenų grupes ir pan. Anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama diskusijoms apie diferencijavimą pagal amžiaus grupes. Tačiau direktyva nedraustų MMA diferencijavimo pagal sektorių ar regionuose. MMA reikšmė regionuose reikšmingai skiriasi nuo didmiesčių ir atlyginimų atotrūkis tik didėja.
Dėl MMA didinimo neatsižvelgiant į našumo augimą tam tikri sektoriai tiesiog gali neturėti iš ko algų didinti. Kai įmonės neišgali pasivyti vis augančios MMA, tai gali reikšti prarastas darbo vietas ir augantį nelegalų darbą.
„Geriau Lietuvos socio-ekonominius interesus galėtų atliepti galimybė diferencijuoti MMA, o tai padėtų regionuose kurti naujas darbo vietas ir didinti galimybes legaliai užsidirbti“, – sako LLRI vyresnioji ekspertė.
EK 2020 metų spalį pasiūlė suvienodinti MMA nustatymo kriterijus Bendrijos narėms. Komisijos pasiūlymą turi apsvarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Jei direktyva bus priimta, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinę teisę.
Šiemet Lietuvoje MMA siekia 730 eurų neatskaičius mokesčius arba 550 eurų „į rankas“.
Liepą Lietuvos bankas pasiūlė, jog MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc. arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau tuo pat metu nurodė, jog dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo palaikytų atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar didinimą dalimis.
Trišalėje taryba pradėjo diskusijas šiuo klausimu, tačiau galutinį sprendimą dėl MMA turės priimti Vyriausybė.
