„Vasara yra puikus metas Lietuvai dėl gausaus turistų skaičiaus. Bet Lietuvos nacionaliniuose muziejuose neveikia dalis interaktyvių ekspozicijų. Tad kokį įvaizdį Lietuva palieka turistams? Kodėl jos neveikia? Gal čia toks sumanymas? O gal tiesiog pritrūko pinigų? Bet už tų ekspozicijų įrengimą juk apmokama mokesčių mokėtojų pinigais.
Gedimino bokšto antro aukšto ekspozicijos dalis ekranų juodi, o juk jis yra bene lankomiausias ir brangiausias muziejus Lietuvoje. Signatarų namų muziejuje turbūt blogiausia padėtis, dalis ekranų ir projektorių neveikia.
Tai labai erzina, nes už įėjimą pinigus vis tiek reikia mokėti. Aš jau čia matau pinigų pasisavinimą, nes visiems muziejams duodama mokesčių mokėtojų pinigų, bet niekas neveikia“, – piktinos su portalu lrytas.lt susisiekęs skaitytojas.
LNM ekspozicijose šiuolaikines technologijas naudoja tik ten, kur jos tikrai reikalingos ir gali praplėsti pasakojamą naratyvą, tačiau technika, deja, dėl įvairių priežasčių genda, portalui lrytas.lt sakė LNM viešųjų ryšių specialistas Arminas Šileikis.
„Gedimino pilies bokšte jau kurį laiką veikia interaktyvi, trimatės grafikos technologijomis pagrįsta projekcija-ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“, supažindinanti su Gedimino pilies ir kalno raida nuo XIV a. iki šių dienų. Ši istorija pasakojama septyniuose Gedimino bokšto languose.
Interaktyvios ekspozicijos ir jų infrastruktūra yra linkusios susidėvėti, todėl visada turime bent po kelias atsargines detales, kad iškilus problemai galėtume ją išspręsti nedelsiant. Tačiau COVID-19 pandemijos metu ir ypač jos pabaigoje susidūrėme su tam tikrų dalių ar prekių trūkumu: jų tiekimas vietoj įprastų poros savaičių užtrukdavo iki 3 mėnesių ar net ilgiau.
Čia kaip pavyzdį galima pateikti situaciją, kai kelios specialios lempos, kurios užtikrina projekcijos Gedimino bokšte veikimą ir visapusį jos išpildymą, perdegė tuomet, kai muziejus užsisakinėjo papildomas atsargines lempas. Jas muziejus užsakė dar 2021 metų gale, o gavo tik po kelių mėnesių“, – aiškino specialistas.
Nuo tada, pasak jo, visa įranga veikia sklandžiai. Esą pasitaiko, kad genda ir patys projektoriai, bet muziejus stengiasi į tokius gedimus reaguoti kuo operatyviau.
Tuo metu multimedijos įrenginiams Signatarų namuose, A.Šileikio teigimu, iššūkį kelia tinkamos temperatūros užtikrinimas karštomis vasaros dienomis. Mat jai perkopus 30 laipsnių kai kurie įrenginiai perkaista ir laikinai neveikia. Iš 12 multimedijos įrenginių, lankytoją plačiau supažindinančių su signatarų veikla, istorija ir gyvenimu, dėl per karšto oro pastaruoju metu buvo sutrikusi 3-jų veikla.
„Kadangi pats pastatas, kuriame 1918 m. buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas, yra paveldosauginis, jame nėra įrengtos vėdinimo sistemos, tad muziejus dabar ieško būdų, kaip suteikti visapusę, išpildytą, interaktyvią, šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstą lankytojo patirtį, o kartu pagerinti oro reguliavimo sistemą paveldo saugojamame pastate“, – komentavo jis.
Specialistas taip pat pabrėžė, kad LNM ir jo padaliniai, net ir esant aukštai infliacijai, bilietų kainų nekelia: pigiausias bilietas čia kainuoja 2 eurus (Jono Šliūpo muziejus Palangoje, Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje, Jono Basanavičiaus gimtinė Ožkabaliuose), o brangiausias – 6 eurus (Istorijų namai, Vilniuje).
Taip pat LNM siūlo šeimos bilietus, vieningą kelių muziejaus padalinių pigesnį bilietą, atveria visas naujausias parodas nemokamų sekmadienių metu, taiko įvairias nuolaidas ypatingų švenčių proga, nemokamai suteikia galimybę lankytis iš Ukrainos atvykusiems karo pabėgėliams.
