Kaip žmonės reaguos į palūkanų didinimą – paslaptis
NT rinką veikia begalė faktorių: nuo infliacijos, didėjančios EURIBOR palūkanų normos, NT mokesčio iki didelių gyventojų santaupų bankuose. Tačiau, A.Antanavičiaus manymu, pats svarbiausias šiuo metu faktorius – palūkanų normos didinimas. Tačiau NT ekspertas atkreipė dėmesį, kad įmokos padidėjimas keliasdešimčia ar 100 eurų per mėnesį nėra toks skaudus, nes atitinkamai didėja ir pajamos.
Visgi pašnekovas sakė pastebintis, jog žmonės jau mato, kad baigiasi „pigių pinigų“ era. „Jei tokia elgsena atsispindi sandorių skaičiuje, tai neišvengiamai turi koreguotis ir kainų eilutė.
Nors dabar galime sakyti, kad kaltas karas ir infliacija, manau, dabar mokame už sprendimus, kurie buvo padaryti dar 2020 metais. Niekas nenorėjo krizės, tad rinkose buvo didžiulis pinigų kiekis ir mes jau tada pradėjome kalbėti, kad tai turi iššaukti infliaciją ar hiperinfliaciją“, – dėstė radijo laidos dalyvis.
Kaip sakė jis, kol kažkas abejingai pažiūrėjo į tokią situaciją, dalis išsigando ir pradėjo pirkti NT objektus, todėl ir įsisuko pirkimo vajus.
„Kai į rinką įmesti neriboti kiekiai pinigų, sakyti, kad trūksta pasiūlos, labai logiška, nes buvo dirbtinai išpūsta paklausa“, – teigė jis. Anot NT eksperto, 0,25 proc. EURIBOR kilimas jokios įtakos infliacijai bent iki rudens neturės, mat centrinių bankų veiksmai tam per silpni.
S.Vagonis taip pat antrino, kad tiek palūkanų normos riba, tiek NT mokestis yra pakankamai menkas faktorius, o įtaka NT rinkai bus minimali ar net mažesnė nei šiuo metu.
„Psichologine prasme nenurašyčiau pirkėjų, kurie nemoka skaičiuoti. Aš manau, kad potencialus pirkėjas pasiskaičiuos ir NT mokestį, ir EURIBOR bei priims sprendimą, grįstą ne emocijomis“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Kalbėdamas apie gyventojų reakciją į centrinių bankų ar Vyriausybės sprendimus, A.Antanavičius taip pat minėjo, kad dalis žmonių gali išsigąsti padidėjusios mokestinės naštos, tačiau pamatę, kad NT sandorių kiekis panašus – nusiramins.
„Mes nesame pajėgūs nuspėti, kaip psichologiškai žmonės sureaguos, nes teoriškai palūkanų didinimas gali mažinti infliaciją. Tačiau gali nutikti taip, kad netgi didins, jei žmonės norės permesti kaštus: investuotojai perkels pirkėjams, nuomotojai nuomininkams, darbuotojai darbdaviams, prašydami pakelti atlyginimus“, – akcentavo jis.
Tačiau, A.Antanavičiaus tikinimu, yra ir kita pusė. Pasak pašnekovo, žmonės turi savybę dabarties įvykius vertinti iš praeities patirties. „Dabar patirtis buvo tokia, kad ne vienerius metus kainos kilo. Formuojasi lūkestis, kad jos toliau kils. Jei nutinka priešingai, įvyksta šokas, o po jo – adaptacija“, – aiškino kalbintas ekspertas.
Vakarėlis tęsiasi, tačiau muzika jau tyla
„Kol kas vakarėlis tęsiasi, tačiau kažkas jau pradeda po truputį tylinti muziką“, – taip dabartinę NT rinkos situaciją įvertino „Realdata“ atstovas. Jis priminė, kad ekonomistai jau ragina ruoštis rudeniui ir kaupti atsargas. Tačiau lieka klausimas, kaip tai atsilieps šiam įkaitusiam sektoriui.
S.Vagonis pritarė, kad NT rinkų aplinka keičiasi. Pašnekovas patikino, kad visi faktoriai, be karo pozicijos, dar atrodė judantys teigiama linkme, tačiau palūkanų padidėjimo, mažėjančios pasiūlos ir sutrūkinėjusių žaliavų tiekimo grandinių pasekmės jaučiamos jau dabar.
„Faktas tas, kad veiksniai, kurie lėmė kainų kilimą, išliko, o dalis šiek tiek pasikeitė. Tai reiškia, kad mes jau nebegalime kalbėti apie žemas palūkanas, jos vis tiek kils. Galbūt bazinės kils ir iki 2 proc., o galbūt ir mažiau“, – prognozavo NT ekspertas.
Tačiau S.Vagonis taip pat teigė, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad dabar rinkoje turime dar didesnę pasiūlos ir paklausos disproporciją. Sandorių skaičius stabiliai ir po truputį mažėja, kol NT kainos auga, aiškino radijo laidos dalyvis.
Gegužės mėnesio statistika rodo, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų sandorių kiekis, palyginti su praėjusių metų geguže, sumažėjęs daugiau nei 20 proc., o kainos kilo 2 proc.
„Turim fenomeną, kai mažėjant paklausai kainos auga. Menka pasiūla iš inercijos lemia kainų augimą, nors paklausa neauga. Rinkai rožiniai akiniai jau nuimti, bet kaip bus toliau, reikia žiūrėti į besikeičiančias ekonomines aplinkybes“, – konstatavo pašnekovas.
A.Antanavičiaus vertinimu, reikia suvokti, kad mažėjant sandorių skaičiui, turi mažėti ir kainos. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad būtų tikslinga praėjusio mėnesio duomenis lyginti ne su pernai metų geguže, o su visų metų vidurkiu.
„Dar vienas dalykas. Mažėjantys sandoriai susiję ne tik su mažėjančia paklausa, bet ir su pasiūla. Kai sumažėja pasiūla, sumažėja pirkimo galimybės ir tam tikri pirkėjai neperka ne dėl to, kad negali, o tiesiog dėl to, kad nėra ką“, – patikino „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Emocijos veikia stipriau nei finansinis faktorius
Aptardamas NT mokesčio perspektyvą ir tinkamiausią formą, S.Vagonis pateikė ir savo asmeninį matymą. NT ekspertas teigė, kad visuotinumas yra teisinga sąlyga: jau geriau, kad visi mokėtų po nedaug nei tai būtų skausmingas mokestis ir prasidėtų ieškojimas būdų, kaip jo išvengti.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad net jei tai ir bus 100 eurų per metus, reikia pripažinti, kad tai nebus joks stabdis NT rinkai.
„Aš manau, kad šitas sprendimas niekaip nesusijęs su NT rinkos šaldymu, čia labiau valstybės politika ne tiek kalbant apie biudžetą, kiek apie mokesčių teisingumą, žmogiškumą“, – dėstė jis.
A.Antanavičius taip pat tikino, kad NT mokesčio reikia, o didelis žmonių pasipriešinimas yra subjektyvus. Mat jie mano, jog už savus ar skolintus pinigus jau nusipirko butą ar namą, ir piktinasi, kad vėl reikia mokėti.
NT ekspertas svarstė, kad galbūt žmonių reakcija tokia dėl to, nes jie nesuvokia pagrindinės mokesčio paskirties – jis keliautų į infrastruktūros gerinimą. Žvyrkelių asfaltavimas, sovietinių vaikų žaidimo aikštelių atnaujinimas ar šviestuvų įrengimas gali pakelti būsto vertę. Tačiau gyventojai turi suprasti, kad tam reikia prisidėti ir patiems.
„Kaip mūsų valdžios atstovai mėgsta sakyti, galbūt čia nėra bausmė, čia dovana, nes jei būtų atlikti tie darbai, tai ir pats turtas būtų likvidesnis. Jei mokestis būtų skaidriai administruotas ir nukreiptas tikslingai, mes visi norėtume gyvendami sename mikrorajone matyti, kaip jis keičiasi“, – pabrėžė pašnekovas.
Teoriškai naujasis mokestis turėtų vėsinti NT rinką, tačiau turbūt nieko taip ir nepakeis, svarstė A.Antanavičius.
Kalbintas įmonės vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad toks mokestis būtų skaičiuojamas nuo masinio vertinimo mokestinių verčių, kurios ir taip yra 2–3 kartais žemesnės už rinkos kainas. Anot jo, tokie Vyriausybės siūlymai gyventojus emociškai veikia stipriau nei finansiškai.
Pašnekovas taip pat patarė galvojantiems, kokį butą ar namą įsigyti, geriau pažiūrėti kitu kampu: vietoje būsto pirkimo būtų galima investicijas nukreipti į būsto statybą. Taip rinkoje atsirastų kiek daugiau balanso ir taip ji būtų bent kiek atvėsinta.
Visgi ekspertai, paklausti, ar dabar geras metas įsigyti būstą, ar ne, patikino, kad šioje vietoje svarbu žinoti savo galimybes.
„Manau, kad būstą visada reikia pirkti pagal poreikį, nepriklausomai nuo to, kokia situacija rinkoje. Nebent yra akivaizdūs faktai, kaip kad buvo 2009 m., kai akivaizdu, kad krizės neišvengsi ir ji jau įsibėgėjusi“, – akcentavo S.Vagonis. Jis ragino suprasti, kad jei kainos pradės mažėti, reiškia, kad jos bus lydimos kažkokios krizės. Todėl lieka klausimas, ar tas NT objektų kainų mažėjimas išties bus naudingas.
A.Antanavičiaus manymu, kainų pikas dar nėra pasiektas, toliau bus judama iš inercijos.
„Pavasarį nebuvo lengva nuspręsti, dabar ne ką lengviau. Bet tikrai nereikėtų pirkti iš paskutinių pinigų ir viską atiduoti pradiniam įnašui bei pasilikti gyvenimą nuo algos iki algos, tik pasiliekant įmokai, nes ji ko gero didės“, – situaciją įvertino NT ekspertas.
