Didinti mokestį už lopšelius-darželius siekta prieš trejetą metų, bet tada susizgribta, kad Šiauliai tarp šalies didmiesčių taps lyderiu. Toks statusas miesto valdžiai nepatiko, todėl nuo kainos kėlimo buvo susilaikyta.
Dabar jaunoms šeimoms kirsta iš peties: lopšelinuką turinčiai šeimai reikės mokėti beveik 35, o leidžiantiems vaiką į darželio grupę – beveik 40 proc. daugiau.
Aiškinamuosiuose raštuose net nenurodyta galutinė suma – pateikti tik nauji vienos dienos maitinimo įkainiai, prie kurių dar reikia pridėti ugdymo aplinkos išlaikymo ir patiekalų gamybos mokesčius.
Panašios taktikos laikytasi ir miesto tarybos posėdyje, kuriame bandyta aiškinti, neva pabrangimas nėra žymus, per dieną susidaro tik 13 centų.
Bet tai prasilenkia su tiesa, nes dabar per mėnesį, jei vaikas lankys 20 dienų, lopšelio grupėje su maitinimu reikės pakloti 71 eurą (buvo 52,64), o darželio – 79,6 (57,24) euro.
Kai kurie politikai siūlė nebeskatinti infliacijos ir nedidinti kainos, o išaugusias sąnaudas kompensuoti iš biudžeto. Valdančiajai daugumai buvo priminta ir ūmai pabranginto atnaujinamo fontano istorija – už tokią sumą 3 metus būtų galima maitinti ikimokyklinukus.
Tačiau Šiaulių meras A.Visockas pareiškė, kad už įkainio didinimą nebalsuosiantys politikai nusižengtų rinkėjų norams: „Tėvai nori kokybiškai maitinti vaikus. Jei išdrįsite, balsuosite prieš Vyriausybės įkainį ir tėvų valią.“
Anot mero, didinti įkainį prašė pačios bendruomenės, o abejojantiems pridūrė: „Laba diena, sveiki atvykę į tarybą, kuri bendrauja su žmonėmis.“
Tokia pati priežastis buvo įvardyta ir keliant įkainį už naudojimąsi visuomeniniu transportu.
Negana to, taryba nuo rudens padidino ir vandens kainą. Nuo šiol daugiabučiuose gyvenantiems šiauliečiams už kubinį metrą šalto vandens teks mokėti net 34,3 proc. daugiau – vanduo brangsta nuo 2,54 iki 3,41 euro.
„Šiaulių vandenų“ vadovas Jonas Matkevičius per posėdį sakė, kad kainų šuoliui daugiausia įtakos turėjo prieš metus ėmusios kilti energijos sąnaudos: „Dabar jos sudaro nebe 7 proc., o 20 proc. vandens kainos.“
Paklausus, kodėl Vilniuje kaina keliama tik 10 proc., paaiškinta, kad sostinėje dešimt kartų didesnis vandens suvartojimas, todėl ir savikaina esanti mažesnė. Be to, pažymėta, kad Valstybinei energetikos reguliavimo komisijai svarstyti buvo pateiktas mažesnis įkainis (3,24 euro), bet jis buvo padidintas.
Tiesa, ir svarstant šį klausimą neapsieita be gudravimo: aiškinamuosiuose raštuose vandens ir nuotekų įkainiai buvo pateikti be pridėtinės vertės mokesčio, nors jį sumoka visi miestiečiai.
