Ekspertai pataria neprarasti budrumo ir kritiškai vertinti bet kokią situaciją.
Romantinės pažintys gali būti jaukas
Romantiniu sukčiavimu užsiimantys nusikaltėliai savo aukas medžioja įvairiose pažinčių ir bendravimo programėlėse, socialiniuose tinkluose, sukurdami netikrus profilius.
Viename iš jų ant sukčių kabliuko užkliuvo 80 metų perkopusi moteris.
Pažinčių svetainėje nuotaikos praskaidrinimo ieškojusi moteris patikėjo, jog bendrauja su Sirijoje tarnaujančiu kariu. Kariškiu prisistatęs asmuo moterį surado pažinčių programėlėje, kurioje ji užsiregistravo slapta nuo sutuoktinio.
Susirašinėjimas įsisiūbavo, sukčius skyrė daug laiko bendravimui ir demonstravo dėmesį, kurio ilgą laiką santuokoje gyvenanti moteris buvo pasiilgusi. Tai taip „nuginklavo“ solidaus amžiaus gyventoją, kad jai pradingo bet koks atsargumas ir nekilo jokių įtarimų, kai naujasis „draugas“ paprašė pervesti nemenką sumą pinigų, kurie buvo skirti neva sumokėti mokesčiams už jai siunčiamą dovaną.
Moteris buvo pasirengusi atiduoti savo ir sutuoktinio santaupas naujam „mylimajam“. Ji atliko kelis pavedimus, kurių bendra suma siekė 10 tūkst. eurų. Laimei, bankui pradėjus domėtis klientei nebūdingomis operacijomis, pinigus pavyko grąžinti.
Naudojasi prekybos platformomis
Neteisinga galvoti, kad į sukčių pinkles pakliūva tik vyresnio amžiaus ar mažesnio kompiuterinio raštingumo žmonės.
Žinoma verslininkė, gerai išmananti finansų sritį, konsultuojanti įmones įvairiais verslo klausimais, socialiniuose tinkluose prisipažino pati pakliuvusi į pinkles. Ji papasakojo savo istoriją, kaip sukčiai internete, prisidengę prekių pardavimo platforma, iš jos išviliojo duomenis bei iššlavė visus pinigus iš banko kortelės.
Laimei, banko kortelėje buvusi suma nebuvo ypatingai didelė, tačiau moteris, pasinaudodama savo pavyzdžiu, viešai dar kartą paragino neprarasti budrumo.
Moteris pasakojo tikrai žinojusi, jog saugumo sumetimais nereikėtų atidarinėti jokių gautų nuorodų, parsisiųsti prie laiškų iš nežinomo siuntėjo prisegtų dokumentų. Ji sakė niekada neskaitanti tokių laiškų ir ignoruojanti įtartinas SMS žinutes.
Dar daugiau – verslininkė ir kitiems patardavo, kaip išvengti sukčių atakų. Tačiau ją sukčiai vis tik sugebėjo apsukti aplink pirštą.
Moteris pakliuvo į pinkles tuomet, kai sugalvojo keletą nenaudojamų rūbų parduoti vienoje populiarioje prekybos internetu platformoje.
Sulaukusi keleto neva potencialaus pirkėjo klausimų apie prekę, gavo ir nuorodą, kad už ją neva persiųsti pinigai.
Moteris pasakoja iškart atidariusi tą nuorodą, kurios duomenys nesutapo su pardavimų platformos duomenimis, tačiau tai tą akimirką nesukėlė abejonių. Ji blaškėsi tarp programėlės ir sukčių atsiųstų nuorodų, kol galiausiai kažkelintą kartą paraginta suvedė prašomus duomenis, nes „platforma norės jums pervesti pinigus, tai reikia kortelės duomenų“.
Sukčių paraginta, dar ir pervedė papildomai pinigų į sąskaitą, kad susidarytų prašytas „pakankamas likutis“. Tačiau tuomet „mokėjimas“ netikėtai buvo anuliuotas, o kitą rytą moteris pamatė, kad jos kortelė yra ištuštinta.
Prisidengia žinomais vardais
Sukčiai neapsiriboja viena aplinka, jie įvairiais būdais „žvejoja“ patiklius žmones visur, kur tik galima apgaulės būdu išgauti su bankų sąskaitomis susijusią informaciją.
Naudojamasi ir žinomų siuntų tarnybų, taip pat bankų ir finansinių institucijų nuorodomis, elektroninėmis parduotuvėmis ir pan.
Kuriant vieną sukčiavimo schemą, naudotasi žinomų verslininkų, žurnalistų, krepšininkų vardais. Pasinaudodami juo vardu sukčiai internete skelbė reklamas ir ragino investuoti į kriptovaliutas.
Naudodamiesi žinomų žmonių vardais, sukčiai pasakojo neįtikėtinos sėkmės istoriją, kuri ragino pasinaudoti pateikiama prekybos programėle.
Susigundę didžiuliu žadamu pelnu, gyventojai jungėsi prie programos, kuri leido sukčiams užvaldyti gyventojų duomenis, leidžiančius pasisavinti jų sąskaitose esančias lėšas.
Nors iškilus šiai istorijai, žinomi žmonės viešai ne kartą skelbė, jog nėra susijęs su šiomis reklamomis, nukentėjusių nuo sukčių vis vien buvo, nes informacijos paneigimas nebūtinai pasiekia tuos, kuriuos jau pasiekė melaginga reklama.
Padės atidumas ir atsargumas
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.
Nors dalį lėšų pavyksta grąžinti, atakų mastas auga. Kaip apsisaugoti nuo finansinių sukčių? Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, jog pats svarbiausias dalykas – kritinis mąstymas.
„Visi žinome patarlę, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, todėl visada reikia kritiškai įvertinti situaciją. Turbūt visi suprantame, kad mažai tikėtina, jog elektroninėje parduotuvėje būtų taikomos 80-90 proc. nuolaidos. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti norą Jums dovanoti dideles, vertingas dovanas. Tai pats patogiausias būdas sudominti, sugundyti savo potencialias aukas. Kitaip tariant, jeigu pasiūlymas skamba taip gerai, kad juo net patikėti sudėtinga, greičiausiai tai ir yra jaukas“, – sako E.Čipkutė.
E.Čipkutė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimo kortelėje galima aktyvuoti saugaus atsiskaitymo internete funkciją, kurią siūlo daugelis finansų institucijų. Taip pat aktyvuokite nemokamų pranešimų funkciją savo telefone (angl. push notification), taip matysite bet kokį lėšų judėjimą savo sąskaitose ir lengviau pastebėsite įtartinus mokėjimus kortele, jei tokių atsirastų.
Norint apsisaugoti nuo nuostolių parduodant daiktus prekybos ir skelbimų portaluose, visų pirma prekę reikėtų siųsti tik gavus apmokėjimą iš pirkėjo bei sutarus, kaip bus atsiskaityta už prekės siuntimą. Į siuntų tarnybų, o taip pat – finansinių bei kitokių institucijų, internetinius puslapius saugiausia eiti jų adresą suvedus naršyklės adreso lauke, o ne aktyvuojant iš kitų asmenų gautas nuorodas – jos gali būti fiktyvios.
Svarbiausias dalykas − norėdami gauti lėšas už parduodamą prekę, pirkėjui turite nurodyti tik savo sąskaitos numerį ir jokiu būdu ne mokėjimo kortelės duomenis. Lėšų gavimui į sąskaitą nereikia jokio asmens tapatybės patvirtinimo nei „Smart-ID“, nei mobiliuoju parašu ar kodų generatoriumi.
Jeigu iš jūsų prašoma ar reikalaujama šių duomenų – greičiausiai bendraujate su sukčiais. Todėl nedelskite nutraukti ryšį su tokiu pirkėju, kuris iš tiesų turi tik vieną tikslą, tai yra, išgauti jūsų mokėjimo kortelės duomenis, kad ją ištuštintų.
Prekybininkais apsimetantys sukčiai dažniausiai yra ištobulinę savo gebėjimus, turi sugalvoję visą apgaulingų istorijų arsenalą. Todėl planuodami apsipirkti nežinomoje interneto parduotuvėje pirmą kartą, gerai atlikite namų darbus, pasitikrinkite ir neskubėkite atsiskaityti. Paieškokite kitų vartotojų atsiliepimų apie ją, išnagrinėkite siūlomas atsiskaitymo, pristatymo, prekių grąžinimo sąlygas.
Jei jau nutiko taip, kad supratote buvęs apgautas – nedelsdami kreipkitės į policiją ir savo banką. Šiuo atveju laikas gali būti labai svarbus, tad nesudarykite sukčiams galimybių pasislėpti.
Pagrindiniai saugumo patarimai:
- Niekam neatskleiskite savo interneto banko prisijungimo ir kitų asmeninių duomenų.
- Nespauskite nežinomų asmenų atsiųstų aktyvių nuorodų.
- Sulaukę skambučio ar žinutės iš nepažįstamojo, neskubėkite tikėti tuo, ką jis sako.
- Tvirtinkite tik tuos mokėjimus, kuriuos patys inicijavote, ir neatlikite jų nepažįstamųjų prašymu.
Daugiau patarimų rasite interneto svetainėje https://www.atpazinksukciu.lt. Tai – Lietuvos bankų asociacijos ir jos narių, 20-ies bankų ir finansų sektoriaus įmonių, vykdomos finansinio sukčiavimo prevencijos kampanijos dalis.
