Skolinasi daugiau
SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento direktoriaus Modesto Kiero teigimu, šiemet gyventojai ima net 37 proc. daugiau paskolų nei pernai, o paskolų suma išaugo 58 proc. Atslūgus pandemijai gyventojai tapo aktyvesni, imasi anksčiau atidėtų planų, o ir kylant infliacijai prekės ir paslaugos tampa vis brangesnės, tad jas įsigyti prireikia vis daugiau pinigų. Anot eksperto, šios priežastys ir lėmė vartojimo paskolų paklausos didėjimą.
Apie 70 proc. vartojimo paskolų imamos būstui remontuoti, baldams pirkti (vidutinė tokios paskolos suma – 7,3 tūkst. eurų) arba automobiliui pirkti, jį remontuoti (vidutinė suma – 3,5 tūkst. eurų).
Penktadalis vartojimo paskolų naudojamos asmeninėms šventėms apmokėti, buitinei technikai įsigyti arba nenumatytoms išlaidoms padengti. Tokiais atvejais dažniausiai skolinamasi apie 4,5 tūkst. eurų. Rečiau skolinamasi gydymo paslaugoms ar kelionėms.
„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais populiarėja ir paskolos saulės elektrinėms bei kitiems atsinaujinančius energijos šaltinius naudojantiems namų įrenginiams, pavyzdžiui, šilumos siurbliams įsigyti.
Bankų specialistai nurodo, kad vartojimo paskolos yra išduodamos su fiksuotomis palūkanomis, tad Europos centrinio banko (ECB) keliamos bazinės palūkanų normos ir EURIBOR pokyčiai įmokų sumų nepakeistų.
Įmokos augs
Pastaraisiais metais auga ir susidomėjimas lizingais, ypač perkant automobilius. Kaip portalui lrytas.lt teigė T.Pulikas, daugiausia visi renkasi miesto visureigius – tai sudaro apie 58 proc. visų automobilių lizingų sutarčių. O skirstant pagal markes favoritai akivaizdūs: tarp naujų automobilių populiariausi „Toyota“, KIA ir „Škoda“ modeliai, o naudotų – „Toyota“, „Wolkswagen“ ir BMW.
M.Kieras atkreipė dėmesi, kad išaugo ir automobilių lizingo suma – fiksuotas net 24 proc. augimas.
„Tam daugiausia įtakos turėjo brangstantys automobiliai. Naujų įsigyjamų automobilių kainos didėjo 16 proc., o naudotų – 26 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – komentavo jis.
Tačiau štai įsigyjant prekes lizingu sutartyse numatytos kintamos palūkanos, priklausančios nuo EURIBOR.
M.Kiero teigimu, vidutinė naujo automobilio kaina, už kurią dažniausiai gyventojai perka automobilius, yra 33 tūkst. eurų. Jis paskaičiavo, kad jei žmogus tokį automobilį pirko lizingu, sumokėjęs 15 proc. pradinį įnašą, 5 metų lizingo įmoka siekia apie 495 eurus per mėnesį, taikant 2,29 proc. kintamąsias palūkanas.
EURIBOR padidėjus iki 1,5 proc. lizingo įmoka išaugtų apie 3,8 proc. – iki 514 eurų mėnesiui.
„Jei gyventojas įsigijo naudotą automobilį, kurio kaina 22 tūkst. eurų, ir sumokėjo 15 proc. pradinį įnašą, 5 metų lizingo įmoka yra apie 334 eurai mėnesiui, taikant 2,8 proc. kintamąsias palūkanas. EURIBOR padidėjus iki 1,5 proc. mėnesinė įmoka paaugtų apie 3,8 proc. – iki 347 eurų mėnesiui“, – portalui lrytas.lt įvardijo pašnekovas.
Ragina susilaikyti
Pasak Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidento Mariaus Jansono, įmokos už lizingą pasikeitus EURIBOR neišaugtų taip smarkiai, kad kirstų per gyventojų kišenes.
„Tai ne būsto paskolos, kurios imamos šimtais tūkstančių ir 30 metų, jų įmokos gerokai išaugs“, – palygino jis.
Visgi pašnekovas paragino dabar svarstančius apie didesnius ir brangesnius pirkinius susilaikyti – neimti nei paskolų, nei pirkti juos lizingu.
„Reikia suprasti, kad karantinai ir karai negali atnešti ekonomikos augimo. Bus tikrai blogai, visas dešimtmetis gali būti blogas. Lietuva yra tranzito šalis, o dabar tai stabdoma, spaudžiama pagrindinė kraujagyslė.
Žmonės dabar gerai gyvena, turi pinigų, bet tuoj visi dar pakels kainas, komunalinių paslaugų išlaidos išaugs, tai žiemą visi čiaudės nuo didelių sumų“, – portalui lrytas.lt komentavo M.Jansonas.
Anot jo, turintieji santaupų dabar privalo jų visų neišleisti, smarkiai susiveržti diržus ir bent išlaukti karo Ukrainoje pabaigos.
„Prisiminkite, kad Ukrainoje žmonės net per karą toliau moka už paskolas. Skaitydamas kreditų sutartis niekur nemačiau parašyta, kad karas yra force majeure. Žinoma, per karantiną buvo siūloma kreditus atidėti, bet už palūkanas vis tiek reikėjo mokėti. Su tokia situacija jau susidūrėme, neduok Dieve, kad ji pasikartotų“, – kalbėjo ekspertas.
