Projektą pateikusio Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, pataisomis siūloma požeminio ir paviršinio reglamentavimą padaryti vienodą. „Sudaromos vienodos sąlygos, kad nebūtų didesnės motyvacijos naudoti upių ir ežerų vandenį laistymui. Tai yra viešas interesas, kad jų nenusausintume sausiausiu periodu gamtoje“, – pateikdamas pataisas sakė S.Gentvilas.
Jis atkreipė dėmesį, kad registruotis nereikės sunaudojantiems mažiau kaip 10 kub. m paviršinio vandens per parą ir nuosavame sklype ar sodų bendrijose telkšančių privačių tvenkinių savininkams. „Leidimai bus reikalingi ne buitinėms reikmėms, o labiau komercijai“, – pabrėžė S.Gentvilas.
Jeigu subjektai, pavyzdžiui, ūkininkai, išsiurbs daugiau kaip 100 kub. m per parą vandens iš vieno paviršinio telkinio, jiems pagal pateiktą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisą už sunaudotus gamtos išteklius būtų taikomas nedidelis 0,003 Eur/kub. m mokestis.
Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, Vandens įstatymo pakeitimo projektu siekiama reguliacinių ir ekonominių priemonių pagalba užtikrinti, kad paviršinio vandens išgavimas / paėmimas / naudojimas netrukdytų pasiekti geros vandens telkinio būklės, skatintų tausų ir subalansuotą paviršinio vandens išteklių naudojimą.
Pasak jos, nuo 2024 m. sausio 1 d. visi be išimčių paviršinio vandens naudotojai (fiziniai ar juridiniai asmenys), išgaunantys (paimantys) vandenį iš paviršinio vandens telkinio, per hidrotechnikos statinius praleidžiantys paviršinį vandenį ir naudojantys jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, ar planuojantys naudoti 10 kub. m per parą ir daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio (skaičiuojama per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus), turėtų būti registruoti paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše.
Ši nuostata būtų taikoma ir tiems, kurie naudoja paviršinį vandenį žemės ūkio reikmėms – gyvulininkystei, daržininkystei, uogininkystei, sodininkystei ir kt.
„Registruojantis ir deklaruojant savo sunaudojamą vandens kiekį, nurodoma vandens išgavimo vieta, priemonė, įrenginys. Įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais bus nustatyta tvarka, nustatanti detalią registracijos ir apskaitos vykdymo procedūrą.
Numatoma, kad apskaita bus paremta vandens apskaitos prietaisų rodmenimis (jei paviršinis vanduo būtų išgaunamas stacionariomis vandens išgavimo priemonėmis/įrenginiais) arba mobilių vandens išgavimo priemonių techniniais dokumentais.
Vienaip ar kitaip, teisingos apskaitos vedimas tenka paviršinio vandens naudotojui. Įsivaizdavimui ir palyginimui – 4 asmenų šeima suvartoja apie 7 kub. m vandens per mėn.; 10 kub. m vandens pakanka 66 karvėm pagirdyti per parą; 10 kub. m vandens telpa 50-yje 200 litrų talpos vonių“, – portalui lrytas.lt sakė viceministrė.
Aplinkos ministerijos teigimu, kiekvienu atveju paviršinio vandens naudotojui, sunaudojusiam 10 kub. m ir daugiau vandens ir užsiregistravusiam sąraše, Aplinkos apsaugos agentūra atliks patikrinimą ir įvertinimą, ar neviršijami maksimalūs vandens paėmimo kiekiai, ar reikalinga nustatyti tam tikrus aplinkosauginius apribojimus, pavyzdžiui, riboti paimamo vandens kiekį, kad nebūtų daromas poveikis šio telkinio būklei.
Augs maisto kainos
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės teigimu, tokios pataisos didins daržovių savikainą. Anot jos, gera žinia tik ta, kad šitaip yra sulyginama gręžinių ir paviršinių vandenų kaina.
Visgi, kaip ji sakė portalui lrytas.lt, 10 kub. m riba yra tikrai per žema – ši turėtų prasidėti bent jau nuo 100 kub. m, antraip tai skaudžiai palies smulkiuosius augintojus. „Tai sudėtinga situacija, o mes dar norime, jog jie augintų ir retesnes, nišines daržoves, kurių rinkoje trūksta.
Šią problemą esame Seime išsakę, siūlėme didinti ribą, nuo kurios jau reikia mokėti už vandenį, bet į tai nebuvo atsižvelgta“, – apgailestavo Z.Cironkienė.
Taip pat ji įžvelgia ir kitą problemą – augintojai iš paviršinių vandenų vis tiek negali semti vandens, jei net būtent laistymui įrengto tvenkinio savininkas nesutinka, kad šie naudotų tą vandenį.
„Augintojai sutiktų susimokėti, kad gautų leidimus laistyti, bet jie yra priversti dešimtmečiais kovoti su norvegų hidroenergetikais, kurie daržininkystės plotus patraukia nuo tvenkinių, nes darosi gręžinius. Jie išsinuomoja tvenkinius 50-čiai metų ir prie jų nieko kito neprileidžia. Tai labai prasta valstybės politika, per dešimtmečius nesugebama susitvarkyti su tais hidroenergetikais“, – piktinosi Z.Cironkienė.
„Netyčia“ įves didesnius mokesčius?
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus portalui lrytas.lt kalbėjo, kad tokių siurbiančių vandenį iš paviršinių vandens telkinių vartotojų, kuriuos palies ribojimai, yra labai nedaug – tai esą stambūs ir daržininkystės ūkiai, gyventojai, turintys didelius šiltnamius. „Kol kas manome, kad mokesčių nebus, nes to vandens Lietuvoje turime pakankamai, net per daug, tai negi verta apmokestinti tai, ko turime per daug?
Tačiau turime mąstyti ne epizodiškai. Reikia pagalvoti, kas bus toliau. Kas žino, galbūt kažkas turi tikslą iš pirmo žvilgsnio nekenksmingai suregistruoti visus didesnius paviršinių vandenų naudotojus, apie kuriuos paskui bus surinkta daugiau informacijos ir kuriems vėliau „netyčia“ bus įvesti ir iki begalybės vis didinami mokesčiai?“ – išreiškė nerimą jis.
Todėl bet kokį įstatymą priimant svarbu, kad viskas būtų aišku, skaidru, kad būtų susitarta su tais, ką tas įstatymas paliečia, teigia A.Svitojus. „O dabar neaišku, ką tas įstatymas paliečia, be to, jį turi suprasti ir visuomenė – visiems turi būti suprantama, kodėl įstatymas priimamas. O dabar nelabai suprantama“, – svarstė ŽŪR pirmininkas.
