Tiesa, daugeliui lietuvių ketvirtą mėnesį vykstantis karas, taip pat vis augančios kainos kol kas netrukdo atostogauti taip, kaip jiems norisi. Be to, nemaža dalis jų nelinkę ir taupyti.
Vis dėlto ir atlėgus koronaviruso pandemijai jos padariniai atsiliepia visuomenei. Tai rodo Personalo valdymo profesionalų asociacijos atliktas atostogų planų tyrimas.
Pastebėta kai kurių pokyčių, kuriuos galima sieti su ilgai trukusiu karantino režimu, išplitusiu nuotoliniu darbu.
Pirmiausia dėl galimybės dirbti namuose kiek nusitrynė riba tarp darbo ir poilsio.
Manoma, kad dėl šios priežasties šįmet darbuotojai linkę atostogauti daugiau kartų nei pernai, bet trumpesniais laikotarpiais. Tai pastebi trečdalis darbdavių.
Kita vertus, ketvirtadalyje įmonių daugėja sukauptų atostogų dienų.
Vadinasi, pirmiausia tose bendrovėse, kurios taiko hibridinį darbo modelį, darbuotojams susidaro įspūdis, kad dirbdami namuose jie dalį laiko skiria ir poilsiui, todėl galima, oficialiai neišeinant atostogų, pataupyti joms numatytas dienas.
Bet medikai tokius atostogavimo pokyčius laiko galinčiais pakenkti žmonių sveikatai. Nors poilsio poreikiai labai individualūs, priklauso nuo asmens pomėgių, charakterio, psichologinių ar fizinių savybių, yra ir bendri sveikos gyvensenos reikalavimai.
Net esant geram psichologiniam klimatui nuolatinis, ilgai trunkantis, atostogomis nepertraukiamas darbas alina žmones, net to kasdien nejausdami jie ilgainiui gali tarsi perdegti.
Negana to, pastaraisiais metais visuomenė patyrė ir papildomo streso dėl COVID-19 pandemijos, o dabar – dėl netoliese vykstančio žūtbūtinio karo grėsmių.
Psichologinis išsekimas nebūtinai iškart jaučiamas – jo pasekmės gali kauptis pamažu, bet niekur nedings, jei žmogus nepasistengs savęs tarsi iš naujo perprogramuoti naujais nekasdieniais įspūdžiais ar tiesiog fiziniu ir psichologiniu poilsiu kuriam laikui atidėjus į šalį nuolatinius rūpesčius.
Trumpos, vos dieną kitą trunkančios atostogos tokiam atsinaujinimui menkai padeda, net jei poilsiaujama daugiau kartų per metus. Todėl specialistai ir abejoja, ar atostogų trumpėjimas joms dažnėjant – tinkamas pasirinkimas.
Žinoma, dėl labai skirtingų žmonių poreikių, kas netinka vienam, gali būti visai sveika kitam, bet psichologai apibendrina tipinius atvejus, o tokia analize paremti tyrimai rodo, kad darbuotojui reikia nors kartą per metus nepertraukiamai atostogauti bent porą savaičių.
Šis laikas, be abejo, gali būti leidžiamas labai skirtingai.
Vis dėlto specialistai pataria neaukoti atostogų būsto remontui, neužsiimti kokiais nors kitais asmeniniais darbais.
Ne pats geriausias poilsiavimo būdas ir šiais laikais išplitęs lenktyniavimas į socialinius tinklus nuolat keliant daugybę kelionių nuotraukų, kai ne tiek mėgaujamasi regimais vaizdais, kiek stengiamasi nustebinti draugus ir pažįstamus savo atostogų vaizdiniais trofėjais.
Su noru pasipuikuoti kartais gali būti siejamas ir siekis nuvažiuoti kuo daugiau kilometrų dviračiais ar nueiti pėsčiomis, kopti į viršukalnes.
Taip galima ne pailsėti, o fiziškai persitempti.
Kas kita, jei žmogus nuolat sportuoja ir fizinės ištvermės išbandymai jam yra natūralus laisvalaikio leidimo būdas.
Atostogoms didelę įtaką daro ir darbdavių požiūris į jas, ir bendradarbių poilsiavimo įpročiai, ir darbovietės psichologinis klimatas.
Psichologai pataria organizacijoms puoselėti atvirumo kultūrą, kuri aprėpia ir atostogų planavimą, ir dalijimąsi jų įspūdžiais.
Kiekvieno darbuotojo pasirinkimas, kaip jam patinka poilsiauti, turi būti gerbiamas ir stengiamasi jam sudaryti tinkamas sąlygas. Tai taikytina ir atostogų laikui.
Paaiškėjo, kad šįmet daugiau darbuotojų nori poilsiauti būtent vasarą. Tai aiškinama pandemijos suvaržymų pabaiga.
Pernai, matyt, daugiau žmonių vasarą dar buvo linkę palaukti, kol bus galima laisviau keliauti į užsienį ar nesibaiminant užkrato ilsėtis šalies kurortuose. Šiais metais norima tarsi kompensuoti pernykščius praradimus.
Suprantama, ne visur tiktai nuo darbdavių gerų norų priklauso, ar darbuotojai galės atostogauti vasarą jiems patinkančiu laiku. Kai kurioms įmonėms būdingas darbo sezoniškumas, pavyzdžiui, pats darbymetis būna vasarą.
Gera praktika nelaikoma ir kai kuriose įmonėse įsivyravusi tvarka visam personalui išeiti atostogų vienu metu.
Dar galima tai pateisinti, jei įmonės darbo ritmas labai priklausomas nuo užsienio partnerių užsakymų, o jie kažkurį mėnesį įpratę atostogauti ir tuo laikotarpiu lietuviai nedaug turi veiklos.
Tačiau jei tokias sąlygas diktuoja ne darbo būtinybė, o vadovų įpročiai, tuomet taip tik kurstomas darbuotojų nepasitenkinimas, nes jiems gali būti sunku suderinti visų šeimos narių atostogų laiką ir vykti poilsiauti drauge su jais.
Regis, ir darbdaviams išeis tik į naudą, jei jie į atostogas nežvelgs kaip į neprasmingas sąnaudas ir suvoks, kad darbuotojų poilsis – būtina investicija į kūrybingesnį ir efektyvesnį jų vadovaujamos organizacijos darbą.
