Dėl banko sprendimo vyras užsienyje bijo parodyti kortelę – blogiausiu atveju jį net areštuotų

Pasak besikreipusios skaitytojos, jos ispanakalbis amerikietis vyras, kaip įprasta jo kultūroje, turi du vardus ir dvi pavardes. Iki šiol SEB banko paslaugomis besinaudojusiam vyrui jokių problemų dėl to nekilo – ant ankstesnių kortelių buvo atspausdinti jo abu vardai ir abi pavardės. Tačiau, neseniai gavęs atnaujintą kortelę, jis pamatė, kad ant jos užrašytas tik jo pirmas vardas ir antra pavardė.

„Neseniai jis gavo žinutę, kad pasirinktų naujos kortelės pristatymo būdą. Daugiau jokios informacijos – kad bus kokie nors pasikeitimai, kad netelpa jo vardai ir pavardės ar panašiai – mano vyras negavo. Tiesiog nebuvo jokio pasirinkimo, jokio atsiklausimo žmogaus, kaip elgtis su jo pavarde, jeigu ji ant kortelės netelpa.

Bankas sako, kad ant kortelės gali tilpti tik 21 simbolis, o mano vyro du vardai ir dvi pavardės kaip tik ir sudaro 21 simbolį.

Galbūt bankas dabar skaičiuoja ir tarpus kaip simbolius, bet tokiu atveju reikia juk atsiklausti žmogaus, kaip geriau padaryti: mano vyras būtų siūlęs galbūt jo antro vardo palikti tik pirmą raidę arba jo vardus ir pavardes rašyti be tarpų. O čia paėmė jo vieną vardą ir pavardę ir sukūrė naują žmogaus tapatybę. Čia turbūt jau net ir asmens teisių pažeidimas“, – piktinosi moteris.

Blogiausia, anot jos, ne tik kad jau iš principo toks žmogus neegzistuoja. Didžiausia problema ta, kad vyras negali nuvykęs į JAV susimokėti kortele, mat parduotuvėse, kavinėse personalas, pamatęs jiems nepažįstamą kortelę, paprašo asmens tapatybės kortelės.

Tad dabar, jei būdamas užsienyje vyras parodytų savo asmens dokumentą ir naująją SEB banko kortelę, jį apkaltintų svetimos kortelės pasisavinimu. „Mano vyras sako, kad tokiu atveju iš jo atimtų kortelę, o aš bijau, kad blogiausiu atveju jį dar ir areštuotų“, – baiminosi skaitytoja.

Visgi situacija dar įdomesnė yra Lietuvoje, pasakojo ji. „Kadangi bankas šitaip suimprovizavo su vyro duomenimis, o Registrų centre mano vyras yra registruotas su dviem vardais ir dviem pavardėmis, jam dabar jungiantis per Elektroninius valdžios vartus prie įvairių sistemų meta klaidą. Rašo: „Kreipkitės į banką, nesutampa duomenys“.

Aš paskambinau prie Elektroninių valdžios vartų nurodytu telefono numeriu pasiteirauti, kas vyksta, ir specialistai man paaiškino, kad Elektroniniai valdžios vartai ima ir lygina duomenis iš banko ir Registrų centro – jiems nesutapus, neleidžiama prisijungti.

Tad dabar mano vyras negali niekur prisijungti. Dar įdomiau, kad bankas savo sistemoje mano vyro vardo vietoje yra parašęs jo du vardus ir vieną pavardę, o pavardės vietoje – antrą jo pavardę. Visiška nesąmonė“, – neslėpė apmaudo moteris.

Sutuoktiniai bandė skambinti į banką aiškintis, kodėl taip nutiko. Ilgai laukę, kol atsilieps konsultantė, jie galiausiai sužinojo, kad ant kortelės gali tilpti tik 21 simbolis. „Kai pasakiau, kad tiek ir yra, ji pasiūlė kortelę atnaujinti už papildomą mokestį.

Aš tada ją sustabdžiau, sakau, bet juk tai apskritai yra duomenų neatitikimas, taip negali būti. Tada ji liepė palaukti, kol sujungs mus su kitu konsultantu, kuris galbūt aiškiau paaiškins, ką daryti. Laukiau laukiau, kol sujungs, bet taip ir nesujungė. Ir niekas mums neperskambino“, – pasakojo skaitytoja.

Todėl sutuoktiniams nebeliko nieko kito, kaip tik registruotis vizitui banke. „Bet tas vizitas bus tik kitą pirmadienį. Iki to laiko mano vyras, taip išeina, kad neegzistuoja. Jam apskritai šita situacija buvo kultūrinis šokas. Jo kultūroje du vardai ir dvi pavardės yra įprasta, tad jis net nesuprato, kas čia įvyko. O kiek dar yra tokių žmonių, kaip mano vyras?“ – stebėjosi ji.

SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė portalui lrytas.lt sakė, kad kortelėje vardui ir pavardei sutalpinti dėl techninių apribojimų skiriamas 21 simbolis – tarpas ar brūkšnelis tarp pavardžių taip pat yra simbolis. Tuo atveju, jei kliento vardas ir pavardė yra ilgesnis, įprastai sutrumpinamas kliento vardas – rašoma pirma vardo raidė, taškas ir visa pavardė.

„Jei minimu atveju banko klientas turėjo mūsų banko išduotą mokėjimo kortelę su pilnu vardu ir pavarde ir jie anksčiau tilpo į 21 simbolį, rekomenduotume klientui asmeniškai susisiekti su banku (telefonu ar parašyti žinutę interneto banke), kad galėtume padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją ir tinkamai nemokamai pergaminti mokėjimo kortelę.

Kalbant apie prisijungimą prie Elektroninių valdžios vartų, pastarosiomis dienomis kai kuriems SEB klientams dėl trečiųjų šalių techninių trikdžių kyla sunkumų jungiantis prie jų ir identifikuojant savo tapatybę per SEB banką.

Šiuo metu aiškinamės su trečiosiomis šalimis šių kartais pasitaikančių nesklandumų priežastis. Norime akcentuoti, kad tai niekaip nėra susiję su ant mokėjimo kortelės nurodytu vardu ar pavarde – šie duomenys, jungiantis prie Elektroninių valdžios vartų, nėra tikrinami“, – komentavo banko atstovė.

Portalas lrytas.lt apie susidariusią situaciją pasiteiravo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI). Anot VDAI Teisės skyriaus patarėjos Ramintos Sinkevičiūtės-Šečkuvienės, asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR).

Pagal BDAR įtvirtintą tikslumo principą, asmens duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi. Pareiga užtikrinti, kad tvarko tikslius duomenų subjekto asmens duomenis tenka duomenų valdytojui, šiuo atveju bankui.

Teikiant Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos (VIISP) tapatybės nustatymo paslaugą, tuo atveju, kai elektroninių paslaugų gavėjas identifikuojasi naudodamasis elektroninės bankininkystės paslaugomis, iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro yra gaunami fizinio asmens kodas, vardas ir pavardė.

„Panašios situacijos VDAI praktikoje nėra pasitaikiusios, tačiau aptariamu atveju manytume, kad per VIISP asmens tapatybės patvirtinti nepavyko dėl galimai netikslių tvarkomų asmens duomenų“, – sakė R.Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Pasak jos, tik bankas gali pateikti skaitytojai aktualią informaciją dėl banko kortelių išdavimo tikslais tvarkomų asmens duomenų, todėl VDAI rekomenduoja jai pakartotinai kreiptis į duomenų valdytoją – banką.

Portalas lrytas.lt paprašė ir už Elektroninių valdžios vartų portalą atsakingo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) atstovų komentaro.

IVPK direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Andrijauskas atkreipia dėmesį, kad jungiantis prie Elektroninės valdžios vartų (EVV) iš banko gautus asmens duomenis EVV tikrina su Gyventojų registro duomenimis, siekiant patikrinti, ar jungiasi Lietuvos Respublikos pilietis arba Lietuvos gyventojas, turintis leidimą gyventi Lietuvoje ir jam suteiktą asmens kodą.

„Iš pateikto atvejo darytina išvada, kad asmens duomenys nesutapo su duomenimis, gautais iš Gyventojų registro. Jeigu asmuo yra Lietuvos gyventojas, tokiu atveju reikėtų teirautis banke, kodėl banke įrašyti duomenys ir Gyventojų registro duomenys skiriasi.

Jeigu asmuo yra užsienietis ir neturi Lietuvos gyventojo asmens kodo, bet nori naudotis EVV paslaugomis, siūlytume nuvykti į Migracijos departamentą ir išsiimti eRezidento statusą suteikiančią lustinę kortelę su kvalifikuotu sertifikatu, su kuria bus galima jungtis prie EVV paslaugų, tik dar reikės įsigyti lustinių kortelių skaitytuvą.

ES piliečiai taip pat dar gali naudotis ir nacionaline eIDAS atpažinties priemone, jeigu jų šalis yra notifikavusi atpažinties priemonės schemą eIDAS reglamento nustatyta tvarka. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad prisijungimai su ES šalių eIDAS atpažinties priemonėmis dar nėra pakankamai plačiai naudojamos Lietuvos institucijose teikiant elektronines paslaugas.

Negalime komentuoti ar atsakyti dėl banko veiksmų išduodant kortelę. Šiuo klausimu reikėtų kreiptis į bankų priežiūros instituciją – Lietuvos banką“, – sakė K.Andrijauskas.