NT rinkoje įneš teigiamų pokyčių
Paklaustas, ką atneš EURIBOR augimas, Ž.Mauricas atsakė trumpai ir aiškiai – tai pabrangins paskolas. Ypač paveiks tuos, kurie jas jau turi pasiėmę. Kaip aiškino pašnekovas, didžioji dalis jų yra su kintamomis palūkanų normomis, todėl, kai ateis laikas palūkanų normų peržiūrai – jos padidės.
„Prognozuojama, kad kitais metais EURIBOR gali išaugti iki 1,5–1,6 proc., tai vidutiniškai apie 20 proc. gali padidinti būsto paskolos įmokas – tai yra bendrą sumą. Tai atitinkamai lems, kad didžioji dalis namų biudžeto bus skiriama paskolų apmokėjimams.
Taip pat tai gali kažkiek atvėsinti ir naujų paskolų rinką, nes bus atitinkamai didesnės įmokos, todėl lems mažesnę paskolų paklausą“, – situaciją analizavo kalbintas ekonomistas.
Per pastaruosius kelerius metus būsto kainos augo labai smarkiai, buvo vienas sparčiausių augimų Lietuvos istorijoje, didesnis nei Latvijoje, Estijoje, dėstė banko atstovas.
Visgi ekonomistas svarstė, kad šis augimas turėtų prislopti, tačiau kritimo būti neturėtų. Tiesa, gali išsiskirti tam tikri sektoriai, nes būsto paklauso vis dar didelė, o statybų kaštai išaugę.
„Juolab, kad Jungtinių Valstijų (JAV) centrinis bankas yra pasirengęs pakankamai ryžtingai stabdyti infliaciją: kels palūkanų normą dar sparčiau ir tikėtina, kad ta bangelė atsiris ir į Lietuvą“, – sakė jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad net JAV prezidentas Joe Bidenas neatmetė galimybės, jog dėl palūkanų normos kėlimo ir kitų veiksnių gali būti, kad kitais metais į šalį ateis recesija.
Nors kainų augimo piko turėtume sulaukti greitai, išlieka rizika dėl karo Ukrainoje pasekmių. Vis tik ekonomistas pabrėžė, kad kitais metais „neišvengiamai nersime į kainų mažėjimą“.
Šiuo metu mąstantiems apie būsto įsigijimą Ž.Mauricas patarė įsivertinti savo finansines galimybes, nusiteikti, kad paskolų įmokos gali išaugti penktadaliu arba ketvirtadaliu, turint omenyje, kad kitais metais planuojamas palūkanų normų kilimas. Nevertėtų turėti ir didelių lūkesčių, teigė jis.
Ekonomistas akcentavo ir tai, kad šie procesai paliestų ne tik euro zonos šalies nekilnojamojo turto (NT) sektorių, bet ir JAV.
Kaip atkreipė dėmesį pašnekovas, euro zonoje bazinių palūkanų normos augimas prognozuojamas mažesnis, bet kainų lygis tokiose šalyse kaip Prancūzijoje, Beniliukso šalyse ar Vokietijoje, yra pasiekęs visų laikų aukštumas, jei palygintume santykinius rodiklius.
„Kalbant apie būsto kainų ir būsto nuomos kainų santykį, jis yra rekordiškai didelis arba būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis taip pat yra rekordiškai didelis. Gerokai didesnis nei 2006–2007 m. prieš 2008 m. krizę. Taip kad net ir nedidelis palūkanų normų kėlimas gali pristabdyti NT.
Bet gera to medalio pusė, jei stabilizuosis situacija Ukrainoje, tikėtina, kad gali atpigti ir statybose naudojamos žaliavos. Gali būti, kad po kelerių metų nebebus taip brangu pastatyti būstą, kaip kad yra šiuo metu“, – ateities prognozes apibrėžė Ž.Mauricas.
Skaudžiausiai kirs dviejų kategorijų šalims
„Be abejo, jautriausia yra besivystančiose rinkose. Tos, kurios yra priklausomos nuo importo: maisto produktų, energetinių išteklių. Pavyzdžiui, Egipto, Šri Lankos ekonomika yra visiškame krache – paskelbtas bankrotas, trūksta kuro, maisto ir trūksta visko. Ir kita šalių kategorija bus ta, kuri šiuo metu daugiausia išlaidauja, nes joms, tikėtina, reikės labiausiai pristabdyti tą išlaidavimą“, – šalių grupes išskyrė ekonomistas.
Ž.Mauricas akcentavo, kad pasaulio jau Vokietijos finansų ministras priminė, kad reikėtų fiskalinės drausmės. Portugalija taip pat skelbė mažinanti išlaidas.
Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad neigiamų palūkanų normų era euro zonoje gali greitai pasibaigti, o euro kursas vienu procentu šoktelėjo JAV doleriu atžvilgiu. Anot kalbinto ekonomisto, tai gali reikšti, jog nusiteikimas didinti palūkanų normas yra išties didelis, nežiūrint į tai, kad dalis euro zonos valstybių yra labai stipriai įsiskolinusios.
Taip pat svarbu suvokti, kad kai kuriose šalyse būsto kainos yra pakilusios iki stulbinamų aukštumų, dėstė Ž.Mauricas.
Banko atstovas tokią situaciją aiškino šių šalių baime, jog infliacija gali įsibėgėti, o jos sustabdyti gali ir nepavykti.
„Tokio scenarijaus niekas nenori ir, matyt, kad bus aukojamas ekonomikos augimas vardan infliacijos augimo sustabdymo. Ir kaip minėjau, nepamirškime, kad turime infliaciją dėl vienkartinių priežasčių: energetinis karas tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos, prasidėjęs jau praėjusių metų vasarą-rudenį ir karas Ukrainoje, kuris pakėlė maisto kainas“, – pasakojo pašnekovas.
Televizijos laidos svečias kalbėjo, kad išlieka labai maža tikimybė, jog aukštos kainos išliks ilgam. Mat netgi kitų metų pradžioje jos turėtų neišvengiamai sumažėti.
Degalų kainos pasaulyje taip pat priklausys nuo kelių veiksnių: paklausos ir galimos recesijos JAV.
„Aišku, dabar labiau lemia ne paklausa, o pasiūla. Jau dabar kainos nėra didelės, bet naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) su Rusija griežia pirmu smuiku, kol naftos pasaulyje yra daug ir galėtų būti žymiai daugiau, o kaina mažesnė. Bet tos šalys nenori daryti dėl politinių priežasčių ir todėl kaina dirbtinai palaikoma didelė“, – dėstė jis.
Pasak Ž.Maurico, Vakarams lieka patiems išgauti daugiau naftos ir dujų. Norvegija būtų pajėgi išgauti dujas, kol JAV, Kanada ir Australija – naftą. Juo labiau galima pereiti prie atsinaujinančių išteklių gavybos ir vartojimo.
