Avižėlės vėluoja
Aistringas grybautojas panevėžietis Vytautas Šteinas sako, kad avižėlės šiemet vėluoja.
„Avižėlės auga tik pavasarį, gegužės mėnesį. Įprastai, jeigu būna šlapia ir šilta, jos prasideda nuo gegužės 6 dienos, o šiemet savaite vėliau. Dar važiuosiu, paskutinį kartą, nes vėliau jos perauga ir sukirmija. Apskritai, avižėlės teauga vos tris savaites, kitąkart ilgiau, priklausomai nuo oro“, – pasakojo grybautojas.
Auga pakraščiuose
Anot V.Šteino, avižėlės auga lapuočių miško pakraščiuose.
„Daugiausia randu prie klevų, po lapais ir tikrai ne vidury miško, o jo pakraščiuose, per 20–30 metrų. Šiaip sunku jas rasti, bet jeigu tikrai nori, geriausia šių grybų ieškoti birželio viduryje, kada jie jau būna peraugę ir gerai matosi. Pavasarį galima grįžti į tą pačią vietą ir pamatysite, kad jos niekur nedingo, jos visada auga toje pačioje vietoje“, – žiniomis dalijosi vyras.
Kilogramas – 10 eurų
Pasak patyrusio grybautojo, šie grybai ypatingi, nes jie pirmieji ir turi specifinį kvapą – kvepia pavasariu. Todėl jais Vytautas gardina pupelių, burokėlių, rūgštynių ir kitas sriubas, o kas lieka, veža į turgų, už kilogramą avižėlių prašo dešimt eurų. Sako, žmonės perka ir kaina negąsdina.
„Dabar tas dešimt eurų – jokių problemų, tik duok. Vienas žmogus turguje turi porą indelių ir daugiau viskas, mažai kas renka avižėles. Žmonės greitai išperka, kiti skambina, prašo, ima po kelis kilogramus, kartais net turguje nereikia stovėti. Tik močiutės žiūri į kainą, sako brangu, bet ką man daryti, kai degalų kaina tokia aukšta. Brangsta viskas“, – kalbėjo Vytautas.
Laukia raudonikių
Pernai birželio 7-ą dieną grybautojas Žaliojoje girioje jau rinko ir pirmuosius raudonikius, todėl ir šiemet panašiu laiku tikisi jų rasti.
„Dabar gerai palijo, sušilo, tai jau gegužės pabaigoje bandysiu važiuoti į Žaliąją girią. Stebėsiu, reikia žiūrėti, ne visą laiką grybai išauga vienodai. Šiaip birželio 12–13 dienomis raudonikių jau būna, bet tik Žaliojoje, ir tai būna laikinas augimas“, – pasakojo V.Šteinas.
Miške – nuo vaikystės
Paklaustas, kiek metų grybauja ir kokią patirtį jau turi sukaupęs, V.Šteinas nusišypso: „Mano tetė, amžiną atilsį, pirmą kartą į mišką grybauti mane nuvežė 1956 metais. Ant dviračio. Tetė pasiėmė kuprinę, ant bagažinės užsidėjo didelį krepšį, o mane ant priekio pasodino.
Aš labai norėdavau į mišką. Nuo to viskas ir prasidėjo. Visus metus atsikeliu kiekvieną rytą ir arba prie upės, arba prie ežero, arba į mišką važiuoju. Mačiau, jau žydi žemuogės, vėliau rinksiu mėlynes, aviečių pagal mane šiemet bus daug“, – džiaugėsi V.Šteinas.
