Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė BNS teigė, kad daug švietimo įstaigų gauna pakankamai mažą finansavimą, todėl papildomai susirinktos lėšos joms yra labai svarbios.
Ji teigia sulaukusi daug mokyklų prašymų neatimti iš jų šių lėšų, kurias kaip paramą skiria mokytojai, mokinių tėvai ar buvę mokiniai.
„Kai važinėju po mokyklas ir vaikų darželius matau, kokie geri darbai padaryti lėšomis, kurios sukaupiamos tokiu būdu. Jos skiriamos tik mokyklos ar darželio gerbūvio stiprinimui, komfortui. Negalima iš ubago atimti dar ir lazdą“, – BNS teigė V.Targamadzė.
Ji sutinka, kad didesnės mokyklos dažniausiai būna aprūpintos, tačiau mažesnės, kuriose mokosi 100–120 vaikų, „gyvena vargingai“. Seimo narė taip pat pabrėžė, kad reikia palikti žmonėms patiems apsispręsti, kam skirti dalį GPM.
Siūlymą ir toliau palikti švietimo įstaigas paramos gavėjų sąraše šią savaitę registravo grupė įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų.
Seimas po svarstymo jau yra pritaręs Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, pagal kurias nuo 2025 metų gyventojai biudžetinėms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio, o paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas per pataisų svarstymus ne kartą teigė, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.
Anot parlamentaro, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.
