Pabrango ir sėklos
Statistikos departamento duomenimis, balandį užfiksuotos pomidorų kainos jau buvo 43,3 proc. didesnės nei kovą. Produkcija pabrango kone perpus ir tam prireikė vos mėnesio. Tuo metu bulvių kaina per tą laiką spėjo išaugti 12,6 proc.
„Skaičiuokime: elektra pabrango iki 500 proc., degalai – 40 proc., trąšos – 1000 proc., sandėliavimas – 50 proc. Tai didžiulė našta augintojams ir jie neša ją ant savo pečių, nes vartotojams įvairi produkcija pabrango maždaug tik iki 30 proc.“ – portalui lrytas.lt brangimo priežastį įvardijo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovė Indrė Lukoševičienė.
Tuo metu sėklos nespėjo tiek pabrangti. „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė aiškino, kad dalies sėklų kainos nekito, o kai kurių ūgtelėjo 7–10 proc. Priklausomai nuo rūšies ir dydžio šiose parduotuvėse sėklų kainos svyruoja nuo 0,45 iki 3,49 eurų.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė taip pat patikino, kad dalies sėklų kainos liko tokios, kokios buvo ir pernai, o labiausiai brango ekologiškos ir hibridinės – vidutiniškai apie 10–15 proc.
Pigiausios ir populiariausios sėklos šio tinklo parduotuvėse kainuoja po 0,39 eurus, o brangiausių, orientuotų į profesionalius daržininkus, kainos siekia ir 4,49 eurus.
Būtent tai, kad sėklos drastiškai nebrango, o daržovių kainos toliau auga kaip ant mielių ir paskatino gyventojus imtis daržininkystės.
„Jau sausį pradėjome stebėti atgijusius ne tik sėklų, bet ir trąšų, žemės bei durpių substratų pardavimus. Pirkėjai ieškojo agurkų, pomidorų, burokėlių, moliūgų ir krapų sėklų, dairėsi ir gėlių – lobelijų, sidabrinių dichondrų, gvaizdūnių, našlaičių, ramunių.
Šiuo metu mūsų parduotuvėse daugiausia nuperkama daržovių sėklų – jų pardavimai jau išaugo apie 20 proc. Populiariausios balandį ir gegužę yra agurkų sėklos. Gėlių pardavimai taip pat ūgtelėjo daugiau nei 40 proc. Dar viena sparčiai auganti kategorija – ekologiškų sėklų, kurių pardavimai šiemet dvigubai didesni nei tokiu pat laikotarpiu pernai“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Dapkienė.
Į kainas žiūri ne visi
Įmonės „Sėklos“, daržo ir sodo produkciją tiekiančios „Žalios stotelės“ parduotuvėms, Sėklų skyriaus vadovė, vyr. agronomė Liucija Kunigiškytė pasakojo, kad pirmasis sėklų pabrangimas fiksuotas dar pernai rudenį. Tuo metu koją buvo pakišusi pandemija, nes tose šalyse, kurios augina sėklas, pavyzdžiui, Italijoje, karantinai tęsėsi ilgą laiką, įmonėms trūko darbuotojų, praleisti sodinimo terminai, rinkoje buvo mažiau sėklų, tad jų kainos pakilo.
O dabar jos šoktelėjo dėl elektros, degalų, logistikos pabrangimo.
„Bet sėklos nebrango tiek, kiek kai kurios daržovės. Kita vertus, mūsų pirkėjai kartais nelabai žiūri į kainas. Jiems ką nors sodinti ir auginti yra malonumas, o ir sėklos visoje auginimo grandinėje yra pigiausia grandis.
Labiausiai kaštus augina elektra, jei, pavyzdžiui, žmogus naudoja šildomą šiltnamį, taip pat pabrangusi logistika, juk reikia nuvažiuoti iki daržo, jei jis nėra šalia namo, o dar trąšos ir šaltas pavasaris, dėl kurio reikėjo pasirūpinti apsauginėmis plėvelėmis. Daržininkauti nėra pigu, bet tai labai malonu“, – nusišypsojo pašnekovė.
Kadangi šiemet pavasaris šaltas, jo pradžioje sėklų pirkimai buvo vangūs, bet vėliau viskas įsibėgėjo ir sėklų parduotuvėse ėmė mažėti, nedaug liko ir sėklinių bulvių bei svogūnų sodinukų, kuriuos lietuviai greitai išgraibstė. Šiemet susidomėjimo sulaukė ir kopūstai, kurie anksčiau nebuvo tokie populiarūs.
„O pomidorus lietuviai perka visada. Mes panašėjame į italus, mums reikia daug, skanių ir visokių: didelių ir mažų, geltonų ir raudonų.
Ir visam tam pirkimui tikrai turėjo įtakos pabrangusios daržovės parduotuvėse. Žmonės nori jas auginti patys, nes mano, kad taip bus pigiau, taip pat galvoja ir apie ekologiškumą. Tam pasitarnavo ir pandemija, kai kurie nusipirko sodus, tad dabar daugiau laiko leidžia prie žemės“, – portalui lrytas.lt kalbėjo L.Kunigiškytė.
Medelynai irgi tušti
Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius pastebi, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metais, gerokai daugiau gyventojų sėklų ir sodinukų užsuka ir į turgus.
„Juk žmonės mato, kas darosi, kokios kainos parduotuvėse. Kiekvienas nesunkiai suskaičiuoja, kad nusipirkęs sėklų ar daigų gali pats užsiauginti daržovių ar gėlių, ir tai bus pigiau, nei pirkti parduotuvėje.
Daugelis yra pasiilgę grožio, perka turguje gėles, jų būna ir po eurą, ir po du ar aštuonis. Žinoma, ir daržoves, kurias kasdien valgo – pomidorus, agurkus, ridikėlius, salotas. Perka ne tik sėklas, bet ir ūglius, taip sutaupo laiko, juk lieka tik iškasti duobutę šiltnamyje ar lauke, pasodinti tą augalą ir žiūrėti, kaip jis toliau auga“, – teigė pašnekovas, paminėdamas, kad neretą į turgų atgina ir galimybė pasitarti su pačiais daržovių augintojais, ūkininkais.
Neseniai V.Butkevičius ir pats lankėsi medelyne. „Ten viskas buvo išpirkta, praktiškai buvo tuščia. Žmonės perka viską ir vežasi namo, sodina. O kainos nemažos, aš ir pats pirkau tokiomis kainomis, nes neleido derėtis“, – su portalu lrytas.lt dalijosi įspūdžiais jis.
Jo pastebėjimu, itin išpopuliarėjo šilauogės, o jų kaina priklauso nuo metų: „Pirmaisiais metais jos uogų neduos, antrais ar trečiais – jau galbūt, juk medis turi prigyti, išsikeroti. Tad jei žmogus perka vienerių metų šilauoges, gali sumokėti ir 8 eurus, o jei dvejų trejų, kada užtenka tik pasodinti ir jau galima uogas valgyti, – 38 ar 50 eurų. Bet tai vis tiek pigiau, nei pirkti uogas parduotuvėje.“
Ar iš tiesų užsiauginti pačiam yra pigiau?
V.Butkevičius paminėjo, kad neretai ko nors auginimas žmonėms tampa hobiu, o tam žmonės negaili nei laiko, nei pinigų.
Visgi, pasak I.Lukoševičienės, prieš pradedant ką nors sodinti ir auginti, reikia įsivertinti, ar tai iš tiesų bus pigiau, nei nusipirkti produkciją iš parduotuvės. Sėklos ar sodinukai nėra tokie brangūs, tačiau tam, kad daržovės užaugtų, teks skirti savo laiko ir jėgų, nuolat laistyti, ravėti.
„Savo užaugintų daržovių kaina būtų tikrai mažesnė, palyginti su šviežia produkcija parduotuvėje, bet norint išlaikyti daržoves šviežias ilgesnį laiką jau reikia atitinkamų laikymo sąlygų, saugyklų, tad čia gyventojui jau atsirastų papildomų išlaidų“, – sakė ji.
L.Kunigiškytė taip pat paminėjo, kad jei žmogus niekada nėra nieko sėjęs ar sodinęs, eksperimentai gali kainuoti brangiau.
„Bet visa tai reikia matuoti ne tik pinigais. Juk savo užauginta daržovė naudinga ne tik pilvui, bet ir galvai, visas auginimo procesas gali būti atsipalaidavimas. Žinoma, jeigu daržas yra 100 km atstumu nuo tos vietos, kur žmogus gyvena, tada tikrai pigiau nusipirkti daržovių iš parduotuvės“, – juokėsi agronomė.
