Ekvivalentines disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,4 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,7 proc., kituose miestuose – 21,8 proc.), kaime – 25,4 proc. Skurdo rizikos lygis ir mieste, ir kaime, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 proc. punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose – sumažėjo 0,2 proc. punkto, kituose miestuose – 2,3 proc. punkto).
Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 015 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2020 m., padidėjo 12,3 proc.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) buvo 376,5 eurai ir sudarė 78 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas dar padidėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo mažiau nei skurdo rizikos riba.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,8 proc. punkto ir 2021 m. sudarė 17,2 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,7 proc. punkto ir sudarė 15,6 proc. Mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms, augimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) socialinės apsaugos piniginės išmokos šeimai ir vaikams padidėjo 26 proc.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų 7,4 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Vieno asmens namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2021 m. sudarė 44,5 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 2,3 proc. punkto. Namų ūkiuose, kuriuos sudarė vieniša motina ar vienišas tėvas su vaikais, iš kurių bent vienas jaunesnis nei 25 metų, skurdo rizikos lygis 2021 m. sudarė 32,4 proc. – 7,3 proc. punkto mažiau nei 2020 m.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,5 proc., tarp bedarbių – 50,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 38,8 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,5 proc. punkto, bedarbių asmenų – 6, senatvės pensininkų – 0,7 proc. punkto.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2021 m. padidėtų iki 30,9 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 8,7 iki 10,9 proc. punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vaikų skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis 2021 m. padidėtų nuo 17,2 iki 37,6 proc.
2021 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 3,9 proc. Lietuvos gyventojų
Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2021 m. sudarė 3,9 proc., palyginti su 2020 m., jis sumažėjo 1,2 proc. punkto. 2021 m. apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
2021 m. absoliutaus skurdo riba – 260 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 546 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 2,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,1 proc., kituose miestuose – 3,3 proc.), kaime – 6,7 proc.
Pensinio amžiaus asmenų absoliutaus skurdo lygis buvo mažesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar darbingo amžiaus asmenų. 2021 m. jis sudarė 1,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 2,4 proc. punkto.
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc., tarp bedarbių – 24,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 2,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2020 m., nepasikeitė, bedarbių – sumažėjo 7,4, o senatvės pensininkų – 3 proc. punktais.
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – pensijų gavėjai
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis. duomenimis, 2021 m. pabaigoje Lietuvoje 881,7 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją. Pensijų gavėjų skaičius, palyginti su 2020 m., sumažėjo 4,3 tūkst. (0,5 proc.) ir sudarė 31,5 proc. visų šalies gyventojų (2020 m. – 31,7 proc.).
Su senatve susijusias pensijas (įskaitant netekto darbingumo (invalidumo) bei šalpos pensiją senatvės pensijos amžiaus gavėjams) 2021 m. pabaigoje gavo 664,2 tūkst. asmenų, arba apie ketvirtadalį šalies gyventojų. 1 tūkst. gyventojų teko 238 šių pensijų gavėjai.
Su senatve susijusių pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (92,3 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai. Per metus šios pensijos gavėjų sumažėjo 3,2 tūkst. (0,5 proc.) ir 2021 m. pabaigoje jų buvo 612,7 tūkst.
2021 m. vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija buvo 413 eurų, arba 32 eurais (9,3 proc.) didesnė nei 2020 m.
Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės (iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams) pensiją 2021 m. pabaigoje gavo 6,3 tūkst. asmenų, tai 1,8 tūkst. (40 proc.) daugiau nei 2020 m.
2021 m. pabaigoje netekto darbingumo pensijas gavo 144,7 tūkst., arba 8,4 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 11,7 tūkst. (7,5 proc.).
Suaugusių asmenų, kurie gavo našlių pensijas, palyginti su 2020 m., sumažėjo 5,4 tūkst. (2,5 proc.). Jų skaičius 2021 m. pabaigoje buvo 211,8 tūkst. Dažniausiai šie asmenys taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas.
2021 m. pabaigoje 35,6 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas, palyginti su 2020 m., jų skaičius padidėjo 1,5 tūkst. (4,3 proc.).
Išankstiniais duomenimis, 2021 m. išlaidos pensijoms, palyginti su 2020 m., padidėjo 295 mln. EUR (8 proc.) ir sudarė 4 mlrd. EUR. Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), 2021 m. sudarė 7,2 proc., arba 0,3 procentinio punkto mažiau nei 2020 m. Sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo spartesnis BVP augimas.
