Tai dar ne viskas – bankų klientai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tam tikrų paslaugų įkainius. Pastarieji kai kur jau po truputį keičiasi, tačiau dalis bankų tvirtina, kad pokyčių artimiausiu metu gali ir nebūti.
Tokia praktika jau ne naujiena
„Šiuo pokyčiu siekiame mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kai tam gali būti panaudojami grynieji pinigai“, – komentavo „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. Kaip teigta atsakyme, bankas turi prieigą įvertinti, ar didelės grynųjų pinigų sumos panaudojimas atitinka kliento bendradarbiavimą su banku.
Keli iš pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų, įrašyti ir patvirtinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus, yra tokie kaip kliento tranzitinė sąskaita, kliento pageidavimas atsiskaityti grynaisiais, kai praktikoje įprasta atsiskaityti kitais būdais. Taip pat priskiriami atvejai, kai klientas atlieka pinigines operacijas be aiškaus ekonominio pagrindo, sandorių turto vertė neatitinka rinkos kainų ar paprasčiausiai neįprastai padidėja kliento atsiskaitymas grynaisiais.
Kaip teigė šio banko atstovas, tokį paaiškinimą dėl planuojamų panaudoti grynųjų klientai turės pateikti kaskart, kai iš bankomato ar banko skyriaus panorės išsiimti sumą, kuri bus lygi arba didesnė nei 10 000 eurų.
„Vienos operacijos metu didesnę nei 10 000 grynųjų pinigų sumą privatus asmuo galės išsiimti banko padalinyje be papildomų apribojimų, nepaisant paaiškinime išdėstomų išsigryninimo motyvų“, – rašoma atsakyme portalui lrytas.lt
Pasak S.Abraškevičiaus, pastebima, kad privatiems asmenims tokia bankinė operacija neretai būna vienkartinis poelgis. Dažniausiai tai būna skirta už didesnė vertės pirkinį ar pan.
„Taip pat verta paminėti, kad klientai įprastai renkasi banko padalinį didesnių grynųjų pinigų kiekiui gauti. Tik apie 0,7 proc. visų klientų išima iš bankomatų daugiau nei 10 000 eurų“, – pabrėžė jis.
Kaip pranešė portalas delfi.lt, SEB bankas taip pat taiko panašią grynųjų pinigų operacijų politiką. SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė komentavo, kad kiekvienu atveju šio banko klientas neturi pasiaiškinti, tačiau paprašius – gali tekti nurodyti, kur bus panaudojama tokia suma.
„Remiantis teisės aktų reikalavimais, kai kurias atvejais galime kreiptis į klientą ir prašyti nurodyti panaudojimo tikslą“, – sakė banko atstovė.
Tuo metu „Luminor“ mažmeninės bankininkystės Lietuvoje vadovė Giedrė Blazgienė portalui lrytas.lt teigė, kad privalomų paaiškinimų apie išgryninamus pinigus nėra reikalaujama.
Vis tik sakoma, kad galioja praktika konsultuotis su klientu, jei dėl bankinės operacijos ar jos aplinkybių kyla klausimų.
Grynaisiais nestoja – gali keisis ir tam tikri bankų įkainiai
„Grynuosius pinigus į sąskaitą įnešti mūsų klientai gali tik bankomatuose ir tik į sąskaitą, kuri susieta su jų mokėjimo kortele. Banko skyriuose su grynaisiais pinigais nedirbame“, – sakė G.Blazgienė.
Visgi „Swedbank“ atstovas išskyrė, kad nuo rugsėjo 1 d. grynuosius į kito asmens sąskaitą nebebus galima. Anot S.Abraškevičiaus, tokie pokyčiai taip pat inicijuoti dėl pinigų plovimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimo.
„Grynųjų pinigų įmokėjimas bus galimas tik į „Swedbank“ sąskaitą ir tik tai atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo turės su banku sutartinių santykių dėl naudojimosi finansinėmis paslaugomis ir turės galimybę atsiskaityti su banku už suteiktas paslaugas ar vykdydami esamus įsipareigojimus. Per vieną dieną bus galima įmokėti grynaisiais pinigais ne daugiau kaip 10 000 eurų“, – paaiškinta pateiktame atsakyme.
„Luminor“ bankas paslaugų įkainius peržiūri kasmet, esant išskirtinėms aplinkybėms tai gali būti daroma ir dažniau“, – dėstė G.Blazgienė. Banko atstovė šį procesą įvardijo kaip atsakingą banko pareigą.
Vis tik pasiteiravus, kada būtų galima tikėtis tam tikrų paslaugų įkainių pokyčių, G.Blazgienė patikino, kad į šį klausimą galima atsakyti tik tada, kai yra atliktas dabartinių kainų įvertinimas.
„Paslaugų kainos pastarąjį kartą keitėsi balandžio 1 d. Kito įkainių keitimo data šiuo metu nėra nustatyta, bet apie laukiančius pasikeitimus klientai būna informuojami prieš du mėnesius“, – komentavo atstovė.
„Swedbank“ atstovas spaudai taip pat patvirtino, kad teikiamų paslaugų kainos ir įkainiai yra peržiūrimi reguliariai. Anot atstovo, peržiūros metu įvertinamas kokybiški ir saugūs bankų paslaugų teikimo kaštai bei investuojama į aptarnavimo kokybę, banko elektroninių kanalų plėtrą ir kitas sritis.
„Nuo 2017 m. įvestų paslaugų planų ryškesnių pokyčių kainodaroje nebuvo. Praėjusių metų pradžioje paslaugų plano „Patogu“ mokestis netgi buvo sumažintas nuo 1,7 Eur iki 1,3 Eur.
Tuo metu kasdienės bankininkystės patogumui didinti buvo įdiegta daug naujovių – atsiskaitymai išmaniaisiais įrenginiais, „Mano biudžeto“ įrankis, „E. taupyklė“, „Smart-ID“, atvirosios bankininkystės sprendimai ir kt.“ – aiškino banko atstovas.
