Dingo iš pensijos gavėjų sąrašų
„Kadangi įprastai pensiją gaunu 14-tą mėnesio dieną, maniau, jog šį mėnesį pinigus gausiu pirmadienį, nes gegužės 14-oji – šeštadienis. Sulaukiau naujos savaitės pradžios, visą dieną sėdėjau namuose ir laukiau, kada ateis Lietuvos pašto darbuotoja, kuri atneša pensiją. Vis dėlto nieko nesulaukiau.
Prieš pat darbo pabaigą paskambinau jai ir pasiteiravau, kur mano pensija. Nešiotoja patikino, kad mano pavardės net nėra pensijų gavėjų sąraše. Išsigandau! Kaip taip galėjo atsitikti? Juk visada pensiją gaudavau tvarkingai, o šį kartą pavardė dingo“, – skundėsi 67-erių senjorė.
Lietuvos pašto darbuotoja, kuri nešioja pensijas, panevėžietę senjorę patikino, kad reikėtų kreiptis į „Sodrą“ ir pasiteirauti, kodėl pavardės nėra gavėjų sąraše. Vladislava taip ir padarė. „Sodros“ darbuotoja jai patvirtino, jog pavardė sąraše yra ir pinigai perduoti Lietuvos paštui, todėl vėl pasiūlė kreiptis į bendrovę Lietuvos paštas.
„Pati nemoku susirasti visko, kas už ką atsakingas, kas atneša mano pensiją, todėl paprašiau dukros. Ji skambino ir „Sodrai“, ir Lietuvos paštui. Šios bendrovės atstovai tikino, jog nieko nežino, todėl nukreipė informacijos ieškotis į dar vieną darbuotoją, o šis – į dar kitą“, – Lietuvos pašto darbu piktinosi senjorė Vladislava.
Pensijų nešiotojai nuvaryti nuo kojų
Apie bendrovės Lietuvos paštas veiklą ne kartą socialiniuose tinkluose yra pasisakiusi Panevėžio rajono savivaldybės Tarybos narė Modesta Petrauskaitė. Socdemė neslepia, jog yra pasipiktinusi šios bendrovės darbu.
„Panevėžio rajone dažnai lankausi įvairiuose renginiuose, kuriuose dalyvauja ir senjorai. Jie ne kartą yra pasisakę apie problemą dėl pensijų išnešiojimo. Baisu, kuomet pensijos vėluoja ne po kelias dienas, o net du mėnesius! Ypač liūdna, kad paštas visiškai nereaguoja į tokias situacijas. Informacijoje suteikiamas tik oficialus bendrovės telefono numeris, o, paskambinus juo, klientus nukreipia tai pas vieną, tai pas kitą specialistą.
Ir taip pasaka be galo. Juk daugelis vyresnių žmonių neturi išmaniųjų telefonų, todėl ne visada yra galimybė suspaudyti mygtukus, kurių prašoma“, – sakė politikė.
„Labai liūdna ir tai, kad, kuomet senjorai su pašto darbuotojais bendrauja gražiai, darbuotojai – nereaguoja, o, jei piktybiškai kalbama ar pakeliamas tonas – tuomet reikalai susitvarko daug greičiau. Tiesa, man tekę kalbėti ir su pačiais pensijų nešiotojais. Jie taip pat skundėsi, kad darbo sąlygos Lietuvos pašte – sunkiai pakeliamos.
Atlyginimai sumažėjo, o darbuotojams ant kupros vis užmetama papildomų darbų. Pavyzdžiui, kodėl pensijų nešiotojai dar turi nešiotis krepšelį su įvairiomis prekėmis ir jas siūlyti klientams? Šis darbas nėra įtrauktas į jų pareigybių aprašymą. Nešiotojai, tikrąja ta žodžio prasme, nuvaryti nuo kojų“, – pasakojo M.Petrauskaitė.
Panevėžio rajono Tarybos narė pabrėžė, kad gegužės 11 d. Lietuvos paštas pranešė, jog atleidžia beveik 600 darbuotojų ir ketina didinti paslaugų kainas. „Gal prieš didindamas kainas tegul su paslaugų kokybe susitvarko. Mokesčių mokėtojai išlaiko šią įmonę, o jos darbuotojai net nesugeba išspręsti elementarių problemų“, – kategoriška buvo M.Petrauskaitė.
Mažės laiškininkų skaičius
Apie laiku neišmokamas pensijas senjorams paklausta bendrovės Lietuvos paštas atstovė Monika Pulokė, naujienų portalui JP teigė, kad „Sodros“ išmokos, įskaitant ir pensijas, gyventojams išmokamos nuo kiekvieno mėnesio 10 iki 26 dienos.
„Jos mokamos pagal „Sodros“ numatytą grafiką, kaip ir visada. Jeigu išmokos mokėjimo diena yra šeštadienis, t. y. laiškininko darbo diena, ji pristatoma gavėjui. Šiuo metu absoliuti dauguma išmokų Panevėžyje pristatomos laiku, galimi tik pavieniai atvejai, kai susiduriama su nesklandumais ir pensija gavėją pasiekia keliomis dienomis vėliau. Šiuo konkrečiu atveju, apie kurį pasakoja senjorė Vladislava, įsivėlė žmogiškoji klaida. Nuoširdžiai atsiprašome už klientei sukeltus nepatogumus. Jai pensija sėkmingai pristatyta“, – pasakojo Lietuvos pašto atstovė.
Pensiją išmokėjo tik po žurnalistų skambučio
Įdomu tai, kad panevėžietė senjorė Vladislava savo pensiją gavo tik tuomet, kai su Lietuvos pašto atstovais susisiekė JP žurnalistai.
„Praėjusieji metai bendrovei buvo nuostolingi, todėl turime taikyti dar griežtesnes veiklos efektyvinimo priemones. Klientai vis dažniau renkasi alternatyvius siuntimo būdus, mažėja pašto skyriams tenkančių klientų srautas. Sumažėjęs paslaugų poreikis tradicinėje pašto dalyje lemia, kad didžioji atleidžiamų darbuotojų dalis bus laiškininkai bei klientų aptarnavimo specialistai, taip pat mažės darbuotojų ir logistikos grandinėje bei administracijoje.
Šis sprendimas yra skaudus ir sudėtingas, tačiau privalome jį priimti. Darome viską, kad atleidžiamų darbuotojų skaičius būtų kaip įmanoma mažesnis“, – sprendimą atleisti beveik 600 darbuotojų pagrindė M.Pulokė.
Panevėžio rajone tam tikri pokyčiai buvo įgyvendinti dar šių metų sausio pabaigoje. Nuo to laiko laiškininkai klientus aptarnauja vairuodami automobilius.
„Daugiau pokyčių Panevėžio mieste ar rajone neplanuojame, darbuotojų skaičius nesikeis. Taip pat artimiausiu metu neplanuojame pasikeitimų ir pašto skyrių veikloje“, – pridūrė ji.
