„Pirmiausiai pradėkime nuo importuojamų maisto produktų kainų. Jos per metus Lietuvoje ūgtelėjo apie 21 proc. Vokietijoje jos didėjo 20 procentų. Tikrai nustebinęs panašumas tarp pokyčių Lietuvoje ir Vokietijoje, kuris rodo, kad tiek mums, tiek vokiečiams importuojami maisto produktai pabrango labai panašiai ir labai daug.
Peršokime prie maisto produktų gamintojų, kurie parduoda prekes vietos rinkoje, kainų. Jos per metus Lietuvoje padidėjo 17 proc., Vokietijoje – 14 procentų. Skirtumas – 3 proc., ir, sakyčiau, nėra didelis, todėl tai irgi rodo, kad maisto gamintojų pardavimo kainos mažmenai augo panašiai abiejose šalyse.
Ir tada užstringu: jeigu mūsų importuojamos kainos augo panašiai kaip ir vokiečių, o mūsų gamintojų realizuota produkcija vidaus rinkai augo tiek pat, kiek ir vokiečių, kodėl galutinė kaina lentynose Lietuvoje didėjo 2,5 karto greičiau?“, – klausia ekonomistas.
Palyginimui jis išskyrė kelias prekių grupes: daržovės +37 proc., Lietuvoje, kai Vokietijoje +9 proc.; pieno produktai +31 proc. Lietuvoje, kai Vokietijoje +9,3 proc., druska, padažai ir pan: +22 proc. Lietuvoje, kai Vokietijoje +3,6 proc.
T.Povilauskas nurodo, kad daržovės pabrango dar praėjusių metų vasarą dėl nepalankaus derliaus ir iš tiesų nemažai prisidėjo prie didesnės negu Vokietijoje infliacijos Lietuvoje, nes daržovių kainas labiau lemia ne Europinės, o lokalios tendencijos. Tačiau tai nereiškia, kad daržovių kainos Lietuvoje vėl turės kilti labiau negu Vokietijoje per artimiausius metus.
„Pieno produktų brangimas Lietuvoje ypač išsiskiria iš kitų šalių. Tačiau ir žaliavinio pieno iš ūkininkų supirkimo kaina Lietuvoje augo labiausiai per metus (+49 proc.) ir jau yra didesnė negu Vokietijoje (kas būtų galėjęs pagalvoti prieš dvejus metus). Bet tuo pačiu ir geriamasis pienas ar sviestas Lietuvoje ir Vokietijoje jau kainuoja panašiai.
Dėl druskos brangimo turbūt visiems viskas aišku.
Ir tada vis vien sudėtinga vienu sakiniu paaiškinti, kodėl mažmeninė maisto kainos taip padidėjo... Taip, Lietuvoje maisto kainos iki 2021 metų buvo gerokai mažesnės negu Vakarų Europoje (86 proc. ES vidurkio) ir tai yra vienas iš veiksnių, kodėl nuo mažesnio lygio kylame labiau.
Gal mažmenininkai ir turgaus prekybininkai užsimetė pernelyg daug matydami, kad žmonės vis vien perka? Galbūt, bet tą įrodyti sudėtinga. Tačiau akivaizdu, kad viešojoje erdvėje ir šiandien aiškiai formuojama nuomonė, kad maistas toliau brangs, irgi nėra be intencijos įtikinti vartotoją susimokėti daugiau ir pernelyg klausimų nekelti“, – komentavo T.Povilauskas.
