„Pykstu“, – Utenoje tai vieno, tai kito tinklo parduotuvėse apsiperkanti moteris sukrovė ant stalo tai, ką tądien parsivežė namo. Duona, batonas, sviestas, grietinė, makaronai, vištienos pakuotė, dar keletas smulkmenų.
„Už visa tai sumokėjau 18 eurų. Anksčiau už tiek pinigų daugiau prekių į krepšį prisikraudavau, dabar pinigai tarsi patys išbyra iš piniginės.
Netgi ir duona vis brangsta. O mano pajamos – vos 420 eurų: pensija bei neįgalumo išmoka“, – neslėpė apmaudo moteris.
Tik ant ko pykti? Pandemija, o dabar ir Rusijos karas Ukrainoje žaliavų rinkoje sukėlė jovalą, o išsipūtusios sąskaitos už elektros energiją nė neketina sugrįžti bent jau į pernykščio pavasario būseną.
Niūrokas balandis
Kas nutiko, kad vien per balandį ekstra rūšies kvietiniai miltai pabrango geru penktadaliu, o per metus, palyginus pernykštės gegužės ir dabartinius duomenis, vidutinė kaina parduotuvėse pasistiebė kone 45 proc.?
Net ir makaronų kaina vien per balandį pakilo 15 proc., o metų kainos pokytis, palyginus ją 2021-ųjų gegužės pradžioje su dabartine, pasiekė 57 proc.
Per praėjusį mėnesį smarkiai brango vištos krūtinėlė (vidutiniškai 43 proc.), vištienos ketvirčiai (14 proc.), kiaulienos kumpis, liesa grietinė ir jogurtas (10–11 proc.), cukrus (apie 13 proc.).
Per balandį narvuose laikomų vištų kiaušiniai pabrango penktadaliu, druska, baltagūžiai kopūstai – tiek pat, rapsų ir saulėgrąžų aliejaus vidutinė kaina atitinkamai kilo 16 ir 24 proc.
Jautriausiai žmonės reaguoja į duonos kainų pokyčius, tad jos kepėjai anksčiau apie tai nenoriai kalbėdavo. Bet duona, batonas ir kiti kepiniai per metus pabrango 40–45 proc.
Sutarė neerzinti žmonių
2021-ųjų pavasarį naminės ruginės tradicinės „Velželio“ duonos kepalas kainavo 10 eurų, šiuo metu – 11,6 euro. Kaina pasistiebė, bet mažiau nei tos duonos, kurią kepa didžiosios kepyklos.
Anot mažosios bendrijos „Naminė duonelė“ direktoriaus Vaido Baranausko, daugiausia įtakos duonos savikainai šiuo metu daro ne vien brangūs miltai, bet ir pabrangę kiti ingredientai, pavyzdžiui, džiovinti vaisiai, įvairios sėklos, aliejus, taip pat pakavimo medžiagos.
„Elektros kaina aukšta, tačiau ji nuspėjama. O štai miltai brangsta neprognozuojamai, faktiškai kiekvienąkart juos pirkdami mokame vis daugiau, o tai augina produktų savikainą.
Prieš porą savaičių vėl turėjome pakelti įvairių rūšių duonos kainas, bet su kolega sutarėme, kad žaliavų brangimą kompensuosime pelno sąskaita, nes toks kainodaros tampymas ima erzinti ir vartotojus, ir mūsų produkcijos pardavėjus.
Iš viso keista, kad miltai taip sparčiai brangsta, nes aruodai tebėra užpildyti pernykščiais grūdais. Peršasi mintis, kad toks dažnas kainų kėlimas yra spekuliacinis“, – svarstė V.Baranauskas.
Brangsta ir pakuotės
Anot kepyklos „Vilniaus duona“ vadovo Artūro Kokoškino, duonos kainą augina veiksniai, kepyklas spaudžiantys lyg replės.
„Ieškome galimybių kuo labiau mažinti jų įtaką, nes būtina galvoti apie pirkėjus.
Todėl pernai investavome ir į pagrindinę mūsų kepyklą Panevėžyje – atnaujinome ją, kad jos veikla būtų kuo efektyvesnė. Tad produktų kainų kėlimas yra paskutinis iš visų galimų pasirinkimų“, – sakė A.Kokoškinas.
Tačiau ir to neįmanoma išvengti dėl įtampos, tiekimo grandinėse prasidėjusios 2020-aisiais ir tebesitęsiančios šiuo metu.
„Pavyzdžiui, šiemet pakavimo medžiagų tiekėjai kartono kainą mums kėlė jau du kartus, jis per keturis mėnesius pabrango kone 20 proc., plastikas – 15 proc.
Apskritai sąnaudos žaliavoms – miltams, įvairioms sėkloms, kurių labai daug naudojame kepami duoną su grūdais, paaugo kone 45 proc.
Išlaidos dujoms bei vandeniui didėjo šimtais procentų, transportui – kone penktadaliu. Be to, nuo šių metų pradžios kėlėme ir atlyginimus darbuotojams“, – vardijo A.Kokoškinas.
Kainos biržoje – kosminės
Grūdų perdirbimo įmonės irgi lenkia pirštus skaičiuodamos, kas jas verčia nuolatos branginti miltus.
Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, duonos gaminių kainodaroje miltai sudaro 20–25 proc. Likusi kainos dalis – tai kiti gaminių komponentai ir kepyklų patiriamos sąnaudos.
„Miltų, kaip ir daugelio kitų kategorijų prekių, savikainai įtaką daro esama situacija pasaulinėje rinkoje. Ją ypač sparčiai didina augančios energijos kainos.
Tebebrangsta visi malūnuose naudojami energijos ištekliai – ir elektra, ir dujos, o pabrangę degalai išpūtė logistikos sąnaudas.
Be to, grūdų kaina biržoje nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios yra pašokusi į rekordines aukštumas“, – priminė D.Ruščiauskienė.
Dar viena miltų savikainos dedamoji yra nuo 20 iki 40 proc. padidėjusios išlaidos pakuotėms – popieriui, plastikui, plėvelei, padėklams.
„Laukiant naujojo derliaus prognozuojamos daug aukštesnės grūdų kainos, tad, tikėtina, augs ir kitos malūnų bei kepėjų patiriamos išlaidos.
Tad kol kas nėra prielaidų kepinių ir kitų gaminių iš miltų kainoms mažėti“, – sakė D.Ruščiauskienė.
Pieno paklausa auga, tad jis brangsta
Nieko gero vartotojams nežada metiniai kainų pokyčiai pieno produktų lentynose – jie pabrango 33–63 proc.
Pastaruoju metu pieno gaminių kainas grupės įmonėms teko perrašyti ir dėl brangstančios žaliavos, ir dėl išlaidų energetikai.
„Karo akistatoje ėmė sparčiai brangti dujos. Palyginti su vasariu, kovą sąskaita už jas buvo 45 proc. didesnė. Tad ir versle dabar – kaip kare: sudėtinga prognozuoti, kas bus metų pabaigoje.
Net kai produktų kainos eksporto rinkose kyla, džiaugtis reikia atsargiai, nes kritimas žemyn gali būti skaudus. Ir tai kelia nuolatinį nerimą – kasdien reikia teisingų sprendimų“, – kalbėjo pieno perdirbimo įmonių grupės „Vilvi Group“ vadovas Gintaras Bertašius.
Pieno bei jo produktų kainas didina menkstanti žaliavos pasiūla Europoje. Pieno primelžiama vis mažiau, taip pat ir Vokietijoje, kuri yra didžiausia pieno tiekėja Europoje.
Olandija apskritai yra numačiusi per dešimtmetį pieno kiekį sumažinti 25 proc. – dėl azoto pertekliaus dirvožemyje ketvirtadaliu sumažinti karvių bandas.
Anot G.Bertašiaus, žaliavinio pieno supirkimo kainos kilo visus praėjusius metus – paklausa buvo didesnė už pasiūlą, o karas paklausą dar labiau paaugino.
„Už žaliavinį pieną Lietuvoje mokama kone brangiausiai Europoje – balandžio viduryje jo kilogramo kaina siekė 0,56 euro, o tai 30–40 proc. daugiau nei prieš metus.
Vartotojams tai prasta žinia, nes pieno ir jo produktų kainos ir toliau kils. Bet žemdirbiams tai geras laikas investuoti į fermas“, – kalbėjo jis.
