Po savaitės ėmė lįsti kitos bėdos, kurios nebuvo matyti išsyk atvykus draudikui: kadangi vanduo pasiekė gelžbetonines konstrukcijas, jos pradėjo rūdyti, rūdys – muštis pro dažus. O tai reiškia tik viena: išlaidų remontui reikės dar didesnių. Be to, draudiminiam įvykiui negali samdyti nekvalifikuotos darbo jėgos.
Ž.Dževečka ir pats turi statybinę brigadą, todėl betarpiškai mato, kaip pučiasi statybų, remonto darbų sąskaitos. „Jaučiu, kaip medžiagos brangsta: polistirolas, dažnai, mediena, metalas – viskas brangsta. Kvadrato remonto darbų kaina nuo pernai pakilusi 20-30 proc., kai kurių medžiagų kainos didesnės dvigubai. Be to, jaučiamas tų prekių, kurias veždavo iš Ukrainos, Baltarusijos, deficitas“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Panašiai 30 proc. brangiau kainuoja ir pasamdyti darbuotoją. Kaip sako Ž.Dževečka, meistras meistrui nelygu, todėl ir įkainiai skirtingi, tačiau, kilus karui Ukrainoje ir ukrainiečiams išvykus ginti šalies, susitraukė darbo rankų pasiūla. Ir nors daugėja iš užsienio grįžtančių lietuvių, tai kainų nenumuša. „Iš užsienio grįžę lietuviai čia nebedirba už 10 eurų: jei jis Norvegijoje gavo 15 eurų už valandą, ir čia norėtų nemažiau gauti“, – sakė Ž.Dževečka.
Dabar iš Baltarusijos atvažiavęs meistras gali imti 5-10 eurų į valandą, oficialiai dirbantys lietuviai apdailininkai prašo nuo 10 eurų, o aukštos kvalifikacijos meistrai gali kainuoti nuo 15 iki 30 eurų.
Ar gali nepakakti išmokos?
„Jei draudikui kainuoja žymiai brangiau atstatyti suniokotą turtą, jei brangiau kainuoja remonto darbai, natūralu, tai turi įeiti į draudimo kainą“, – portalui lrytas.lt sakė Linas Laugalis, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas.
Ar gali nutikti taip, kad gautos draudimo išmokos nepakaks žalai pašalinti?
Jis paaiškina: apdraustam turtui atstatyti gautos išmokos gali pristigti tuo atveju, jei taikomas nevisiškas, proporcinis, draudimas. Kai suma turto draudimo polise mažesnė už realią turto vertę, įstatymas leidžia draudimo kompanijai įjungti proporcinį taikymą.
Vis dėlto, kalbant apie draudimą, svarbu atskirti fizinio ir juridinio asmens atvejus.
Su fiziniais asmenimis, L.Laugalio teigimu, situacija paprastesnė: dažniausiai draudikai neprašo iš paties draudėjo pasakyti draudimo sumą, mat draudikai turi savo metodikas, duomenis apie pastatą gauna iš Registrų centro, todėl jie patys pagal esamą situaciją suskaičiuoja rekomenduojamą pastato draudimo sumą. Vidaus turto sumų taip pat niekas tiksliai neskaičiuoja – vietoje to numatyta tam tikra kvadrato draudimo suma.
„Todėl net ir infliacijai šovus į viršų, proporcinis draudimas vis tiek nebus taikomas – fizinis asmuo gaus pilną išmoką. Vienintelė rizika, kai turtas sunaikinamas visiškai, tarkime, namas sudega iki pamatų.
Tokiu atveju draudimo poliso sumos neužteks: tarkime, draudžiant namas įvertintas 300 tūkst. eurų, o į poliso pabaigą infliacija šoko 20 proc., todėl namo vertė siekia jau 360 tūkst. eurų. Draudikas net ir pagal įstatymus negali mokėti daugiau, nei draudimo suma. Šiuo atveju 300 tūkst. eurų – jau lubos, o trūkstamus 60 tūkst. eurų reikės padengti pačiam draudėjui arba pasistatyti kuklesnį namą. Tiesa, remonto atveju išmokamos sumos turėtų užtekti“, – skaičiavo pašnekovas.
O štai kalbant apie juridinius asmenis padėtis visai kitokia: čia už draudimo sumų teisingumą atsakingas klientas, nes tik įmonė žino, kiek atsargų ji valdo, kiek turi įrengimų, kokia jų vertė, galų gale ir gamybiniai pastatai gali turėti krūvą niuansų bei vienas nuo kito verte gali skirtis dvigubai, nors atrodo visiškai vienodai.
„Verslui patarimas labai paprastas: atsižvelgiant į tai, kas vyksta šiandien, draudžiant turtą užsidėti rezervą“, – patarė L.Laugalis.
Audros siaučia jau ir žiemomis
Draudikai pastebi, kad, keičiantis klimatui, vis dažniau audros tampa ta priežastimi, dėl kurios gyventojams tenka remontuoti turtą. Gamtos jėgos siaučia net ir žiemos mėnesiais, kas prieš dešimtmetį buvo visiškai neįprasta. Tuo tarpu pastaraisiais metais nebestebina ir metų pradžioje stogus nukeliantys vėjai.
Štai vien „Lietuvos draudimas“ šių metų pirmąjį ketvirtį klientams kompensavo 2,33 mln. eurų nuostolių, kuriuos sukėlė gamtos jėgos. Ši suma, anot „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovo Artūro Juodeikio, labai išsiskiria, palyginti su kelių ankstesnių metų analogiškais laikotarpiais: 2019 m. ji buvo 0,6 mln. eurų, 2020-202 m. – apie 1,5 mln. eurų. „Aiškiai matyti laipsniškas augimas“, – komentavo pašnekovas.
Jei jo atstovaujama draudimo kompanija per visus 2019-uosius klientams kompensavo gamtos jėgų padarytų nuostolių už 1,4 mln. eurų, tai vien pirmąjį šių metų ketvirtį išmokėta 1,7 karto didesnė suma.
„Akivaizdžiai matyti, kad daugėja mėnesių, per kurias Lietuvą siaubia audros. Anksčiau tipinis audrų laikotarpis būdavo vasara, bet šiais metais jau visus tris pirmuosius mėnesius fiksavome audras. Tas pats buvo ir 2020 m., kai viena didžiausių audrų Laura irgi siautė kovą“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Juodeikis.
Jau paveikė infliacija
Vis dėlto, jo teigimu, didesnes išmokamas žalų sumas lemia ne vien besikeičiantis klimatas.
Jei kalbam apie audras ir jų sukeltus nuostolius, tai lemia du faktoriai.
Vienas jų – audros pobūdis: jei audrą lygi gūsingas stiprus vėjas, jos padarytų nuostolių vidurkis bus mažesnis nei audros su liūtimi, nes pastarosios atveju vanduo patenka į pačius pastatus. A.Juodeikis prisimena 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį, kai buvo labai daug sniego. Tąsyk pastatai neatlaikė sniego svorio, tad žalos buvo 10 proc. didesnės nei kitų metų to paties laikotarpio žala.
Antrasis faktorius – infliacija. „Draudimo kompanija nemoka išmokų – ji dengia kitų industrijų sąskaitas, o šios kainos labai stipriai auga“, – aiškino pašnekovas.
Pastebimai didino draudimo sumas
Jo atstovaujama draudimo kompaniją šių metų vasarį 30-40 proc., priklausomai nuo pastatų tipų, jų konstrukcijos, padidino vidutines gyventojų pastatų draudimo sumas. Nustatant didesnes draudimo sumas atsižvelgta į tai, kad didėja statybos darbų bei statybinių medžiagų kaina, kurios daugiausiai kilo 2021 m. Šiemet laukiama tolesnio augimo.
„Teigti, kad tiek pat didėjo ir paslaugos kaina, negalima, tačiau reikia turėti omenyje štai ką: jei palygintume su priešpandeminio laikotarpio panašiomis audromis, audrų vidutinė išmoka šiais metasi išaugo iki 20 proc. Jei manytume, kad audros daugiau mažiau buvo panašios, tai reikia manyti, kad šiame didėjime yra nemaža dalis infliacijos“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Juodeikis.
Vis dėlto, nepaisant remonto darbų ir statybinių medžiagų kainų augimo, pašnekovo aiškinimu, negali būti taip, kad remonto atveju išmokos lėšų pritrūks atstatymo darbams. „Nežinau, ar yra nors vienas atvejis, kai po audros kiltų tokia problema. Turėtų būti ypač neteisingai sudaryta sutartis, jei gautų pinigų nepakaktų, tarkime, stogui uždengti. O štai gaisrai – didžiausia problema. Tada mažai nebūna: kad ir koks jis būtų lokalus, gaisras padaro didelę žalą“, – teigė pašnekovas.
Matydami, kaip brangsta remontas, sutartis su draudikai sudarę gyventojai, pasak A.Juodeikio, kartais ir patys prašo padidinti draudimo sumas. Kaip minėta, vasarį „Lietuvos draudimas“ 30-40 proc. padidino pastatų draudimo sumą. „Tai – gana didelis kėlimas. Tačiau labai svarbu, kad jos būtų tokios, kad patyrus didelę žalą nepasirodytų esančios per mažos. Nepamenu, kada paskutinį kartą buvome susidūrę su tokia infliacija, kokia ji yra dabar. Tačiau tai, ką keliame mes – viena, bet ir kiekvienas klientas turi pažiūrėti, ar ta suma, kuria apdraustas pastatas, adekvati jo turto vertei“.
