Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, per 2021 metus Lietuvoje visų rūšių sukčiavimų užregistruota 22,8 proc. daugiau negu 2020 metais. Į kantriai ir profesionaliai spendžiamus el. nusikaltėlių spąstus patenka ne vien naivuoliai ar tie, kuriems trūksta techninio raštingumo.
A.Živuško komandos darbas – stebėti tūkstančius piniginių transakcijų, kasdien atliekamų „Western Union“ platformoje, ir įvertinti visus galimus rizikos faktorius, tarp jų – atpažinti, kada perlaida keliauja į sukčių rankas. Jis pasakoja, kad apgavikai pastaraisiais metais pakeitė veiklos profilį: anksčiau aukų jie ieškodavo siųsdami tą patį laišką tūkstančiams žmonių ir toliau bendraudami su tais, kas užkibdavo ant kabliuko ir atsiųsdavo atsakymą.
Dabar nusikaltėliai dažniau renkasi vieną žmogų, sužino apie jį visą prieinamą informaciją ir iš jo mėgina atimti viską – išgauti kortelių duomenis ir prisijungimus, išvilioti pinigus. Specialistas pataria, kokie žingsniai padeda apsaugoti save ir savo duomenis.
Susisiekite tiesiogiai. Sukčiai geba sukurti beveik identiškai atrodančius bankų puslapius, todėl, sulaukę el. laiško su nuoroda, nepatingėkite ranka naršyklėje suvesto tinklalapio adresą. Pasak A.Živuško, apsisaugoti nuo pinklių galima tik kaskart įdėmiai įvertinant, kokią informaciją apie save prašo pateikti įvairūs tinklalapiai, ypač – kai jos reikalaujama daugiau negu įprasta.
Specialistas pasakoja, kad šiuolaikiniai sukčiai itin gerai išnaudoja pažinčių platformas: susikūrę netikras paskyras jie bando išvilioti konfidencialią informaciją.
Pavyzdžiui, užmezga internetu pažintį, o pajutę, kad pasirinktą auką jau galima kviesti į pasimatymą, pasiūlo susitikti konkrečioje, iš anksto numatytoje vietoje – restorane ar bare, kurio tikroviškai atrodančiame tinklalapyje būtina atlikti rezervaciją ir už ją susimokėti. Taip apgautas asmuo pats nesuvokdamas atiduoda savo duomenis, kurie ir buvo tikrasis nusikaltėlių taikinys.
„Atlikite namų darbus: paieškokite informacijos ir įsitikinkite, kad jūsų duomenų prašanti parduotuvė ar restoranas tikrai egzistuoja, perskaitykite kitų klientų paliktus atsiliepimus, išsiaiškinkite, koks tikslus tos bendrovės adresas, paieškokite nuotraukų kituose tinklalapiuose“, – vardija pašnekovas.
Nesiųskite asmeninės informacijos. Niekas negali prašyti jūsų prisijungimo prie banko duomenų telefonu ar el. laiškais. Jeigu sulaukėte tokio skambučio, žinutės ar laiško, žinokite, kad jūsų duomenys jau yra nusikaltėlių rankose.
Specialisto nuomone, sunkiausios situacijos būna tokios, kai sukčiai, išsirinkę auką, nepalieka jos ramybėje. Jie skiria laiko savo aukai pažinti ir su ja susidraugauja – investuoja į emocijas, o sukurtą ryšį panaudoja prašydami pervesti pinigų. Dažniausiai jie manipuliuoja žmogiškosiomis silpnybėmis: vienišumu, godumu ir gėda.
„Jeigu atliekamas bent vienas pervedimas, sukčiai gauna signalą, kad žmogus turi pinigų ir yra suinteresuotas tęsti „pažintį“, todėl galima tikėtis tik dar daugiau bandymų išvilioti pinigus. Ant sukčių kabliuko papuolę asmenys reketuojami iš lėto – iš pradžių prašoma 100 Eur, tada dar 50 Eur, tada jau 200 eurų.
Staiga žmonės apsižiūri, kad atsisveikino su keliolika tūkstančių. Galima sakyti, kad tais atvejais, kai netekęs 40 eurų žmogus supranta, kad padarė klaidą, jis dar lengvai atsipirko“, – sako tarptautinių ir tarpvaliutinių pinigų perlaidų bei mokėjimų bendrovės „Western Union“ komandos Lietuvoje vadovas.
Nesidalinkite duomenimis. Niekada nesiųskite savo banko kortelių nuotraukų, ypač jeigu prašoma nufotografuoti kortelę iš abiejų pusių. Gavus tokius duomenis kaip banko kortelės savininko vardas, pavardė, kortelės numeris ir CVV kodas (skaičių kombinacija kitoje kortelės pusėje), galima atsiskaityti bet kurioje el. parduotuvėje arba, atlikus perlaidą, išsigryninti pinigus.
Nusikaltėliai nėra labai išrankūs – jie gali pasinaudoti tiek debeto, tiek kredito kortelėmis, o iš pastarųjų įmanoma paimti ir tai, ko neturite – sukčiai gali išsigryninti pinigų į skolą, išnaudodami visą kredito limitą.
Stebėdamos nusikaltėlių veiklą, finansines paslaugas teikiančios įmonės kuria vis naujus įrankius, leidžiančius užtikrinti klientų duomenų apsaugą. Pavyzdžiui, bankai yra įdiegę dvigubo patikrinimo sistemas (Smart ID), tačiau nusikaltėliai sugalvoja, kaip jas apeiti. Anot A.Živuško, dažnai pasitaikantis scenarijus – balsas ragelyje jus informuoja, kad buvo pavogti jūsų banko duomenys ir norint užblokuoti kortelę būtina suvesti savo Smart ID duomenis.
„Pavyzdžiui, mes, norėdami užkirsti kelią nusikaltėliams, analizuojame visas „Western Union“ sistemoje atliekamas perlaidas, vertiname, ar gali būti, kad klientas tikrai pageidauja visas savo santaupas perversti adresatui, kuriam anksčiau pinigų niekada nevedė, ar tai visgi jo vardą ir duomenis nelegaliai naudojantys nusikaltėliai.
Vis dėlto saugoti savo duomenis privalo ir patys žmonės – jeigu asmuo neįdės pastangų, gali nutikti taip, kad vieną rytą atsibudęs jis ras tuščią banko sąskaitą“, – perspėja A.Živuško.
Nesiderėkite. Vienas populiarėjantis apgavysčių būdas – šantažas po intymaus pobūdžio pasimatymų internete. Kompromituojančių nuotraukų gavę nusikaltėliai pradeda grasinti, kad pasidalins jomis su visais aukos pažįstamais, jeigu nesulauks pinigų. „Reikia suprasti, kad vieną kartą pervedus pinigų sukčiai sugrįš su dar didesniais reikalavimais.
Nemačiau nei vieno atvejo, kai pakako tik vieno pervedimo. Galiausiai žmogui pinigai išsenka, o nuotraukas sukčiai vis tiek paviešina. Jiems nerūpi jūsų reputacija“, – kalba ekspertas. Šioje situacijoje jis pataria visiškai nereaguoti, nes atrašydami tik suteikiate nusikaltėliams informacijos, kaip geriausia jumis manipuliuoti.
„Deja, pasirinkimai šiuo atveju būna labai grėsmingi: arba kurį (arba tam tikrą) laiką išgyvensite didelę gėdą, arba išgyvensite didelę gėdą jau netekę santaupų ar netgi patekę į gilią finansinę duobę. Todėl geriausia – nieko nedaryti“, – pataria A.Živuško.
Jeigu įkliuvote į apgavikų pinkles ir dabar jie reikalauja pinigų, nesileiskite į kalbas ir neatrašykite. Sukčiai taip pat vertina savo laiką ir jo nešvaisto, jeigu nesulaukia jūsų dėmesio.
Reaguokite greitai. Jeigu sukčiams pinigus pervedėte patys, teisėsaugos pareigūnai nelabai galės padėti. Tačiau nereikia nuleisti rankų – būtina reaguoti kuo greičiau: skambinkite policijai, kreipkitės į savo ir, svarbiausia, gavėjo banką ar platformą, kuria naudojantis buvo perversti pinigai, su prašymu sustabdyti pinigų išėmimą.
„Kuo greičiau sureaguosite, tuo didesnė tikimybė, kad apgavikams nepavyks pasiimti pervestų pinigų. „Western Union“ perlaidas galima pasiekti per kelias minutes, tačiau sukčiai taip pat yra žmonės: gal jie tuo metu gėrė kavą ar įstrigo transporto spūstyje. Todėl kreipkitės kuo skubiau, kad galėtume stabdyti pervedimo procesą“, – pataria A.Živuško.
Svarbiausia, pasak pašnekovo, nesigėdyti ir nebijoti prisipažinti, kad jus apgavo. „Būtina keisti nuomonę, kad į apgavikų pinkles įsivelia tik naivuoliai. Su šiuolaikinėmis technologijomis ir nusikaltėlių turimais resursais apgauti galima kiekvieną. Svarbiausia, kad žmogus greitai reaguotų ir kreiptųsi pagalbos. Kiekviena minutė čia svarbi“, – pabrėžia A.Živuško.
