Įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) vaizdo kameras ir garsiakalbius sumontavo prie konteinerių aikštelių, aplink kurias buvo paliekama daugiausia šiukšlių. Vienoje tokių vietų – ties Apkasų gatvės 10-uoju namu – dėl naujovės internete užvirė gyventojų diskusijos.
O VASA atstovai aiškino, kad įranga naudojama ne tik gyventojams tramdyti, bet ir stebėti, kaip darbą atlieka atliekų vežėjai.
Rūšiuoti tikrai neišmokys
Netoli gyvenančiam Antanui tai atrodo lėšų švaistymas: „Kam tos kameros reikalingos ir ką jos turėtų sekti? Kokias šiukšles ir į kokius konteinerius gyventojai meta?“
Anot jo, šiukšlių maišuose nematyti, tad vaizdo kamera beprasmė: „Ar ji padės išmokyti gyventojus rūšiuoti? Aišku, kad ne.“
Antanas išdėstė ne kartą girdėtą pasakojimą, kad vežėjai rūšiuojamas atliekas sumeta į vieną automobilį ir jas įmonėje esą vis tiek tenka perrinkti.
Kitam namo gyventojui Juzefui vaizdo kamera apskritai atrodo nenaudinga. „Štai prie konteinerio numestas maišas. Ar tas, kuris išmetė, buvo pagautas už rankos? Iš garsiakalbio pranešimai skamba ir tiems, kurie atvažiuoja automobiliu ir trumpam sustoja prie konteinerių, kad išmestų šiukšles“, – dėstė vyras.
Jo nuomone, kažkas tuščiai leidžia laiką stebėdamas, kaip žmonės atvažiuoja ir nuvažiuoja. Ilgesniam laikui konteinerių automobiliu ir neužstatysi, nes įvažiavimas į kiemą siauras, dvi transporto priemonės neprasilenktų.
Užgriebia ir butų langus?
„Ar šioje vietoje tiek daug nusikaltimų, kad reikia vaizdo kameros? Ne. O ten, kur įvyksta plėšimas, kameros kaip tyčia nebūna“, – piktinosi Jekaterina.
Jos nuomone, dar viena negerovė yra tai, kad vaizdo kamera atgręžta ne tiktai į konteinerius, bet užgriebia ir Apkasų gatvės 10-ojo namo langus.
Moteris svarstė: jeigu atliekas iš konteinerių dažniau išvežtų, o išbarstytas šiukšles kiemsargiai sušluotų, būtų tvarkinga ir niekam nekiltų ranka teršti.
„Kai darbo neatlieka kiti, belieka kaltinti teršėjus ir nuo jų gintis vaizdo kameromis ir garsiakalbiais“, – atsiduso moteris.
Stebi atliekų vežėjų darbą
Šiuo metu konteinerių aikštelėse veikia 34 vaizdo stebėjimo kameros ir garsiakalbiai. Kameros su garsiakalbiais yra įrengiamos prie tų bendro naudojimo konteinerių, kur VASA kontrolieriai fiksuoja daugiausia atliekų tvarkymo pažeidimų ir sąvartų.
„Vilniuje prie konteinerio draudžiama palikti bet kokias atliekas – už tokį pažeidimą numatytos baudos iki 600 eurų.
Vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuoti pažeidimai, perduodami savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui“, – aiškino VASA komunikacijos vadovė Giedrė Vanagė.
Jos žodžiais, VASA nestebi vilniečių rūšiavimo įpročių. Kameros taip pat padeda užfiksuoti ir netvarką prie aikštelių, kurią palieka atliekų vežėjai. Jie yra įpareigoti po aptarnavimo konteinerių aikštelę palikti tvarkingą.
G.Vanagė pasakojo, kad per garsiakalbius vilniečiai girdi specialius pranešimus.
Jei užfiksuojamas pažeidimas, automobiliu užstatomas privažiavimas prie konteinerių aikštelės, nuskamba įspėjamasis pranešimas, o už tinkamai tvarkomas atliekas vilniečiai išgirsta padėką. Nors ir rūšiavo, „Sostinės“ kalbinti Apkasų gatvės gyventojai tokios negirdėjo nė karto.
Taip pat garso pranešimai informuoja gyventojus apie galimybę pasinaudoti nemokama didelių gabaritų atliekų išvežimo iš namų paslauga. O atliekų vežėjams esą padėkojama už paliktą tvarkingą konteinerių aikštelę po atliekų išvežimo.
Pasak G.Vanagės, pastebima, kad kameros ir garsiniai pranešimai sudrausmina piktybiškus gyventojus.
Tenka vis tiek perrinkti
Ji paneigė gandus, kad mišrios ir rūšiuojamos atliekos išvežamos kartu ir sumaišomos: „Bet rūšiuojamos atliekos – popierius, plastikas, metalas, stiklas – gali būti maišomos arba išvežamos viena mašina.“
Popierius, plastikas, metalas daug kur surenkamas bendrai ir vežamas į vieną bendrą perrūšiavimo centrą. Mat Vilniuje įrengta daug bendro naudojimo konteinerių, į kuriuos metamos visos pakuotės, išskyrus stiklą.
G.Vanagė tikino, kad rūšiavimo centras Vilniuje turi ypač modernią įrangą, taip pat darbuotojai atsakingai prižiūri atliekų atskyrimą. Pavyzdžiui, yra daugybė skirtingų plastiko rūšių: vienas yra tinkamas perdirbti, o kitas ne, skiriasi jo sudėtis bei kokybė.
Perdirbti tinkamos atliekos vežamos į perdirbimo gamyklas, o netinkamos panaudojamos energijai gaminti.
„Atliekų vežėjai taip pat turi specialias mašinas su sekcijomis, kur į atskirą sekciją patenka tik tam tikros rūšies atliekos.
Dažniausiai atliekos iš nuosavų namų konteinerių išvežamos tokiais automobiliais, todėl gyventojams gali atrodyti, kad visos atliekos sumaišomos“, – tikino VASA atstovė.
