Verslo atstovai pabrėžia, kad žmonės gaiš papildomai laiką, norėdami atsiskaityti už nedidelės vertės pirkinius, o deklaruojama kova už skaidrumą galėtų būti vertintina kaip bankų veiklos protegavimas, rašoma pranešime.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad bankomatų tinklas daugelyje Vakarų ir Rytų Europos šalių nėra pakankamai išplėtotas, jau nekalbant apie Azijos šalis, į kurias vyksta vežėjai.
„Tad vykdami į komandiruotes ilgesniam laikui vairuotojai su savimi pasiima didesnę pinigų sumą, kurios reikia įvairiems atsiskaitymams – už maistą, nakvynę, parkavimą, tualetus ir kitoms būtinoms reikmėms. Įvedus draudimą turėti didesnę nei 3 tūkst. eurų, išvykstantys vairuotojai susidurtų su nepatogumais, o negalėdami turėti grynųjų už išsigryninimą svetur mokėtų papildomai“, – sako Z. Buivydas.
Apie nepatogumus įvedus draudimą atsiskaityti grynaisiais virš 3 tūkst. eurų kalba ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Ji pabrėžia, kad didesniam pirkimui žmonės regionuose dažnai taupo ilgesnį laiką, o įvedus draudimą už didesnį pirkinį, pavyzdžiui, automobilį, atsiskaityti grynaisiais, mažai uždirbantys žmonės patirtų nepatogumų, turėtų papildomai sumokėti bankams.
„Mes, kaip taryba, vienbalsiai nepritariame šiam siūlymui, nes manome, kad tai yra bankų protegavimas. Šiandien smulkusis verslas neteks ir tų vartotojų, kuriuos turi. Žmonės turės atvažiuoti iki bankomato ar banko skyriaus, kuris yra nutolęs 25, o gal ir 30 kilometrų nuo jų gyvenamosios vietos. Papildomai bus gaištamas laikas, o žmonės dar susimokės už tai, kad turės įsinešti pinigus į savo banko sąskaitą“, – sako D. Matukienė.
Pasak jos, sunkius laikus išgyvenantys verslininkai praras ir taip nedidelį uždarbį – banko imama marža už parduodamą prekę yra apie 2,5 proc.
