„Pirkti metinę narystę jie suviliojo akcijomis, tik jos galiojo pasirašant sutartį ne trumpesniam nei 12 mėn. terminui. Nepraėjus nė pusmečiui, skambina klientams ir sako: „Atsiprašome, bet sutartos kainos nebegalios. Manau, tai nėra sąžininga, nes šalyje nei pandemija, nei krizė nėra paskelbtos.
O gal ir klientų ekonominė situacija pasikeitusi? Tiesa, to niekas neklausia“, – portalui lrytas.lt rašė anonimu pageidavęs likti skaitytojas. Jis pridūrė, kad tiems, kuriems netinka didesnės paslaugų kainos, paliekama teisė nutraukti sutartį.
Pakerta komunalinės išlaidos
„Nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėnesio komunalinių mokesčių kaštai padidėjo daugiau nei dvigubai. Norėdami ir toliau būti patikimu, kokybišku klientų sporto ir laisvalaikio draugu, esame priversti padidinti abonementinį mokestį, – portalui lrytas.lt aiškino „Lemon Gym“ prekės ženklo vadovė Judita Kusaitytė. –
Klientams stengiamės pasiūlyti patrauklių alternatyvų ir papildomų verčių. Nepaisant to, kiekvienas klientas turi teisę nesutikti su siūlomu kainos pokyčiu be jokių finansinių pasekmių“.
Anot pašnekovės, dėl dvigubai paaugusių komunalinių mokesčių, reikšmingai augančių darbo užmokesčio bei kitų būtinų paslaugų kaštų, ženkliai kyla paslaugų savikaina, todėl, norėdamas teikti kokybiškas paslaugas, sporto klubas privalo peržiūrėti savo kainodarą.
Kaip teigė J.Kusaitytė, kainos peržiūrimos ir „Impuls“ sporto klubuose.
Skausmingiausia – turintiems baseinus
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis besipučiančias komunalinių išteklių sąskaitas ir bendrai kainų augimą pavadino didžiuliu iššūkiu.
„Infliacija keliagubai smogė sporto klubams, nes jie labai imlūs komunalinėms sąnaudoms, ypač sporto klubai su baseinais. Jiems komunalinės išlaidos, palyginti su 2019 m., išaugo daugiau nei dvigubai. O kur dar darbuotojų, tiekėjų kaštų augimai“, – portalui lrytas.lt kalbėjo V.Šiugždinis.
Anot jo, dabar dar šiek tiek padeda laikina nuolaida pridėtinės vertės mokesčiui, kuri galios iki metų pabaigos. Ši priemonė turėjo pagelbėti sporto klubams, kurių veikla dėl COVID-19 vienu metu buvo visiškai paralyžiuota, atsistatyti po pandemijos. Tačiau iš kitos pusės smogė komunaliniai mokesčiai.
Vis dėlto tai, kaip sakė pašnekovas, ne vien Lietuvos – viso pasaulio tendencija. „Nėra paprastas laikotarpis. Sporto klubai dar tik bando po pandemijos surinkti panašų klientų skaičių, kiek jų buvo iki tol – daugeliui dar nepavykę to pasiekti. O čia gauni stipriai išaugusius kaštus“, – kalbėjo V.Šiugždinis.
Pasak asociacijos vadovo, jei jie būtų paaugę 20-25 proc., tikėtina, kad sporto klubams pavyktų išlaidas suvaldyti, bet kai kaštai pašoka dvigubai, tą padaryti labai sunku. „Manau, dalis klubų netgi pergalvos savo veiklos koncepciją – kaip kitaip dirbti, kad sumažėtų kaštai. Reikia investuoti į automatizaciją, savitarną.
Klausimas, ar bus naujai atsidarančių klubų su baseinais, ar esami klubai su baseinais nesitransformuos į klubus be baseinų. Jei valstybė investuos į baseinus ir toliau, galbūt privatūs operatoriai jų atsisakys. Tačiau tai – kelerių metų perspektyva“, – svarstė asociacijos vadovas.
Kaip jis sakė, kils vidutinės pačių įvairių paslaugų kainos, taip pat – ir sporto klubų, bet atsiras papildomų paslaugų teikėjų, tarkime, veikiančių labiau savitarnos principu, labiau automatizuotų. O tai mažins rinkos kainos vidurkį. Bandant prognozuoti, kiek brangs sporto klubų paslaugos, V.Šiugždinis siūlo žiūrėti į infliaciją.
Dar neplanuoja branginti
Sporto klubas Vilniuje „Good life fitness“ baseino neturi, tačiau klubo vadovas Mantas Balčiukynas sako, kad, nepaisant to, komunalinės išlaidos juntamai pakilusios – bent 50 proc., o kitais mėnesiais ir daugiau nei anksčiau.
„Net ir neturint baseino, komunalinės išlaidos sporto klubams reikšmingos. Paprastai patalpos būna didelės kvadratūros, labai svarbus šildymas, vėdinimas“, – portalui lrytas.lt aiškino jis.
Vis dėlto jau kuris laikas šiame sporto klube kainos nedidėjo. „Aktyviai dirbame su marketingu, bandome pritraukti daugiau narių. Nenoriu prisikalbėti, bet neturime planų artimiausiu metu kelti kainų“, – sakė M.Balčiukynas.
Didinant kainą – galimybė atsisakyti sutarties
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovai portalui lrytas.lt pakomentavo sporto klubo „Lemon Gym“ klientams išsiųstą laišką.
VVTAT nurodė, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Sudarydamos sutartį, šalys gali susitarti dėl konkrečių jos sąlygų, taip pat ir jos keitimo tvarkos.
„Pasisakydami dėl paslaugų teikėjo teisės vienašališkai keisti sutartį, pažymime, kad teisės aktai neįtvirtina absoliutaus draudimo paslaugų teikėjui vienašališkai keisti sutartį, todėl tam tikrais atvejais vienašališkas sutarties keitimas galėtų būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Tai tokios sąlygos, kurios suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas.
Akcentuotina, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga, skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
Vis dėlto kiekvienas atvejis yra individualus ir, kilus konkrečiam ginčui dėl paslaugų teikėjo vienašališko sutarties pakeitimo, toks ginčas būtų sprendžiamas atsižvelgiant į visas tam ginčui reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, ar sutartyje yra numatyta paslaugų teikėjo teisė vienašališkai keisti sutartį, ar numatyti pagrindai, kuriems esant paslaugų teikėjas turės teisę vienašališkai pakeisti sutartį (paslaugų kainą), ir ar šie pagrindai laikytini pakankamais, kokia yra sutarties pakeitimo įgyvendinimo tvarka ir ar paslaugų teikėjas jos nepažeidė, ar vartotojui suteikiama teisė nutraukti sutartį, jei su pakeitimais nesutinka, ar sutartyje įtvirtinant tokią sąlygą vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo sutikimą/nesutikimą su ja, t. y. ar sąlyga buvo aptarta su vartotoju individualiai, ir pan.
Sutartyje gali būti numatytos sąlygos ir dėl paslaugų kainos didinimo, tačiau paliekant vartotojui galimybę atsisakyti sutarties, jei kaina būtų didinama.
Vartotojui ir paslaugų teikėjui nepavykus rasti bendro sprendimo, vartotojas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į paslaugos teikėją ir išdėstyti savo keliamą reikalavimą. Paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Vartotojui negavus paslaugos teikėjo atsakymo arba gavus atsakymą, kuris vartotojo netenkina, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka arba – į bendrosios kompetencijos teismą.
