– Kaip turėtų atrodyti nuomos sutartys ir ar būstų savininkams reikia bijoti nuomininkų ukrainiečių?
– Kiek mūsų kontora yra susidūrusi, sakyčiau, kad ukrainiečiai yra geresni nuomininkai negu lietuviai: vyksta karas, žmonės bėga ir stengiasi rasti prieglobstį Lietuvoje, todėl yra linkę laikytis įsipareigojimų netgi labiau nei lietuviai.
Nes jei su ukrainiečiais būtų nutraukiamos nuomos sutartys, jie nežinotų, ką daryti toliau – jie neturi teisinio užnugario, nežino jurisdikcijos, todėl laikosi įsipareigojimų ir vadovaujasi sutartimis kur kas geriau, dėl ko yra patrauklesni nuomininkai. Todėl bijoti jų dėl to, kad jie yra pabėgėliai, atvažiuoja su vaikais ar, kaip kai kurie mano, be pinigų, yra nesąmonė. Tais žmonėmis reikia pasitikėti.
– Kai kurie stebisi, iš kur ukrainiečiai gali turėti pinigų? Juk jie neturi pajamų, gali turėti nebent santaupų.
– Šiandien pats opiausias klausimas yra, ar ukrainiečiai galės susimokėti už nuomą. Bet, jei žmogus yra pabėgėlis, tai nereiškia, kad jo finansinė padėtis bloga. Lietuvoje yra nemažai įstaigų, kurios jiems padeda, kaip, pavyzdžiui, „Stiprūs kartu“.
Be to, ukrainiečių ir lietuvių atsakomybė, teisine prasme, yra vienoda. Taip pat už priimtą pabėgėlį pagal panaudos sutartį antrą mėnesį mokama 150 eurų, už kiekvieną kitą papildomai priimtą žmogų dar po 50 eurų. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo bijoti pabėgėlių.
– Dėl ko į teisininkus kreipiasi būstų nuomotojai?
– Į mus gan dažnai kreipiasi nuomininkai lietuviai, kurie nori sudaryti sutartis ukrainiečių vardu. Lietuviai sako, kad nuomosis šį butą, už jį mokės, bet jame gyvens ne jie, o ukrainiečiai. Prašoma pagelbėti, kaip teisiškai apsirašyti tokią situaciją, nes nuomos sutartyse dažnai numatoma, kad gyvens konkretūs asmenys.
Tokiu atveju, sutartyje apibrėžiama, kas ir kokiu laikotarpiu gyvens būste, taip pat iškeldinimo, netesybų klausimai. Visus įsipareigojimus prisiima nuomininkas, vienintelė nuomotojo baimė – kad neateitų gyventi daugiau ukrainiečių, negu parašyta sutartyje, bet tai jau dažniausiai būna susiję su būsto nusidėvėjimu.
– Turbūt tam įtakos turi ir senesnės baimės, kai atvažiuodavo statybininkai ir po 4–5 apsigyvendavo viename kambaryje. Bet dabar jau dažniausiai atvažiuoja šeimos po 2–5 žmones.
– Taip, tie stereotipai, kad bute gyvens po 8 žmones, vis dar yra. Bet nepamirškime, kad fronte vyksta karas, dėl to į Lietuvą važiuoja motinos su vaikais, dar seneliai. Dėl to nereikia bijoti. Be to, išnuomojus butą niekas nedraudžia nuomotojui apsilankyti ir įvertinti situaciją, pasižiūrėti, kiek žmonių gyvena.
– Dabar turbūt tik lietuvių kalba sudarytos sutarties neužtenka?
– Jeigu turtas nuomojamas užsieniečiui, paprastai sutartis sudaroma dviem kalbomis. Dažniausiai naudojama sutartis lietuvių ir rusų / ukrainiečių / anglų kalbomis. Sutartis dviem kalbomis reikalinga tam, kad abi šalys suprastų, kas joje parašyta, nes nebūtinai tai, kas buvo pasakyta sudarant sutartį, bus užfiksuota ir joje.
Taip pat svarbu pasirašyti, kuria kalba sudaryta sutartis turės teisinę galią teisme, nes teksto suvokimas lietuvių kalba gali būti vienoks, o anglų – kitoks. Todėl reikia atkreipti dėmesį, kad, jei bus parašyta, jog lietuvių kalba sudaryta sutartis turi pirmenybę, tai visi sutarties anglų kalba neaiškumai bus nevertinami, bus tiesiog naudojamasi sutartimi lietuvių kalba teisme kaip pirmenybine kalba.
O sutartis dviem kalbomis reikalinga tik tam, kad sutartis valstybine kalba yra privaloma, o užsienio kalba reikalinga tam, kad užsienietis suprastų nuomos sąlygas.
– Ar nevertėtų tokioje situacijoje imti didesnio depozito? Įprastai rinkoje dabar imamas 1–2 mėnesių nuomos kainos dydžio depozitas.
– Depozito funkcija yra sumažinti riziką, kad nuomininkų išsikraustymo atveju nebus galima išieškoti atsiradusios žalos – pavyzdžiui, jei kažkas bus sugadinta, nebus sumokėti komunaliniai, nuomos mokesčiai, tam bus panaudoti depozito pinigai.
Paprastai imamas 1–2 mėnesių dydžio depozitas, už prestižinės klasės butus gali prašyti ir 4 mėnesių nuomos dydžio depozito. Jeigu sutarties šalis nepažeidžia, nepablogina būsto būklės, išsikraustant depozitas yra grąžinamas, jei sutartis buvo vykdoma tinkamai.
Iš nuomininko pusės svarbu įsitikinti, ar nuomotojas yra turto savininkas. Pasitaiko atvejų, kai depozitą pasiima nesusijęs asmuo ir pasirodo, kad būstas yra subnuomojamas. O subnuoma dažniausiai yra negalima. Tada kyla klausimas: o kam nuomininkas sumoka depozitą? Ar vėliau bus galima jį atgauti? Todėl nuomininkui reikėtų pasidomėti, paprašyti dokumentų.
Jeigu savininkas sutartyje nurodo, kad subnuoma yra galima, tada galima tokį būstą nuomotis. Bet dažniau iš subnuomos kai kurie nuomininkai bando pralobti – pernuomoja butą už didesnę kainą, kai tikras nuomotojas to net nežino. Taip nutinka, kai, pavyzdžiui, jis yra išvykęs į užsienį ir savo butu nesidomi, nes tvarkingai gauna nuomos mokestį.
– Ar gali ukrainiečių gyvenamosios vietos deklaravimas būste sukelti kažkokių nemalonumų savininkui? Iš Ukrainos atvykstantiems žmonėms reikalingas gyvenamosios vietos deklaravimas, kad galėtų gauti leidimą ilgalaikiam gyvenimui iš Migracijos tarnybos.
– Deklaracijos reikia ir tam, kad ukrainiečiai galėtų leisti vaikus į mokyklas ir darželius. Prasidėjus baltarusių bangai, kai dauguma jų pradėjo važiuoti gyventi į Lietuvą dėl Baltarusijoje galiojančios santvarkos, dažnas lietuvis bijojo leisti jiems deklaruoti gyvenamąją vietą savo būste. Bet iš teisinės pusės jokių sunkumų tai nesukelia. Dažnai gyvenamosios vietos deklaravimas sutampa su nuomos sutarties laikotarpiu – pasibaigus nuomos sutarčiai žmogų iš būsto galima išdeklaruoti.
– Iš principo savininkas bet kada gali nuomininką išdeklaruoti? Jei, pavyzdžiui, jis dėl kažkokių priežasčių ima kelti jam įtarimą.
– Tikrai taip. Išdeklaruoti galima tiek seniūnijoje, tiek elektroniniu būdu, tiek savivaldybėje. Mitas, kad yra kažkokių apsunkinimų dėl to, kad deklaruotas asmuo yra ne lietuvis ir jį dėl to bus sudėtingiau iškraustyti negu lietuvį.
– Dažnai bijoma ukrainiečių su nepilnamečiais vaikais. Bet jų apgyvendinimas lyg ir niekuo nesiskiria nuo lietuvių su nepilnamečiais vaikais apgyvendinimo?
– Tiek užsieniečių, tiek lietuvių apgyvendinimo reglamentavimas teisine prasme yra analogiškas. Jei nemokamas nuomos mokestis ir asmuo piktybiškai neišsikrausto, vienintelis kelias nuomotojui yra kreiptis į teismą su prašymu iškeldinti asmenį.
Galbūt procedūra nėra patraukli – teismų, advokato, emocijų kaštai, taip pat klausimas, kokį būstą nuomotojas ras, kai tas asmuo bus iškeldintas. Kartais neužtenka teismo sprendimo, po teismo sprendimo reikia priverstinai kreiptis į antstolį ir su jo pagalba iškeldinti asmenį.
– Kokios iškeldinimo išlaidų išieškojimo galimybės iš ne Europos Sąjungos (ES) piliečio?
– Čia jau yra finansine prasme skaudesnis skirtumas, nes ES piliečiai ir trečiųjų šalių piliečiai išieškojimo prasme yra du skirtingi institutai. Jei Lietuvoje gausime teigiamą teismo sprendimą, nes nuomos sutartyje numatoma, kad galioja Lietuvos teisė, klausimas, ar pavyks išieškoti išlaidas?
Nes išieškojimas yra perkeliamas tos valstybės jurisdikcijai. T. y., reikia pripažinti teismo sprendimą, tada gauti vykdomąjį raštą, o tada jį pateikti išieškojimo institucijoms – antstoliams. To reglamentavimo Lietuvoje esantis nuomotojas nežino, todėl našta kreiptis į tos valstybės advokatą, teisininką, kuris galėtų pagelbėti.
Nuomodami butus žmonės dažnai to ir bijo. Bet galima bandyti apsisaugoti nuo tokių situacijų prašant didesnio depozito, reguliariai apsilankyti būste kas porą mėnesių pasižiūrėti, kas ir kaip gyvena. Reikėtų ir pabendrauti su nuomininkais dar prieš pradedant nuomoti būstą, kad būtų aišku, ar randate bendrą kalbą ir susikalbate.
