Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo vasario 25-osios į Lietuvą jau atvyko daugiau nei 35 tūkst. karo pabėgėlių, todėl grivinų keitimas tapo itin aktualus.
Oficialus Lietuvos banko (LB) kursas kovo 28 dieną buvo 33,7 grivinos už eurą. Portalo bankai.lt duomenimis, pirmadienį keityklose už vieną eurą buvo prašoma 40–45 grivinų, kai kovo pradžioje ukrainietiška valiuta buvo superkama gerokai pigiau – už eurą teko mokėti net 85 grivinas.
„Karo pradžioje buvo baiminamasi, kad grivinos niekas nepirks, ją bus sunku parduoti, dėl to kursai buvo prastesni kai kuriose keityklose. Dabar stebimi valiutų kursai leidžia daryti prielaidą, kad padėtis stabilizavosi, atsirado grivinos pirkėjų“, – BNS sakė Lietuvos valiutos keityklos operatorių asociacijos prezidentė Audronė Jasinavičiūtė.
Didieji Lietuvos bankai grivinų neperka, tuo metu kaimyninėje Lenkijoje, kur ši problema irgi aktuali, bankai tai daro su valstybės garantija.
Padėtis stabilizavosi
Vilniuje veikiančio dešimties keityklų tinklo „Top exchange“ atstovas Vaidas Juška sako, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžioje didesne kaina siekta stabdyti grivinų pirkimą, nes nebuvo aišku, ar pavyks realizuoti tokį didelį jų kiekį.
„Išsikeisti grivinas galima be problemų, jokių ribojimų mūsų keityklose nebuvo ir nėra. Tik pradžioje buvo šiokia tokia nežinia, kai jas keitė labai dideliais kiekiais, masiškai, buvo šiek tiek padidinta kaina, žiūrėjome, kaip rinka reaguoja. Atsiradus kur realizuoti griviną kaina automatiškai krito“, – BNS teigė jis.
Kaune veikiančių keityklų „Valiuta24“ vadovas Mindaugas Ryckis taip pat tvirtino, jog iškeisti grivinų į eurus šiuo metu jokių kliūčių nėra.
„Lietuvoje dabar liko tik kelios keityklos, kurios perka grivinas, kai kur sumos ribojamos. Mes pirkimo neribojame, o parduodant didesniais kiekiais galima tartis dėl individualių sąlygų“, – sakė jis.
M. Ryckis patvirtino, jog trumpam sutrikęs grivinos pirkimas stabilizavosi atsiradus Ukrainos valiutos pirkėjų: „Atsirado žmonių, kurie investuoja į griviną.“
16-os valiutų keityklų „ExchangeLT“ tinklui visoje Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „Satola“ vadovas Anatolijus Miknevičius sako, kad grivinas galima išsikeisti visur, tačiau pinigai keičiami tik Ukrainos piliečiams, o sumos ribojamos iki 300 eurų.
„Mūsų keityklose galima išsikeisti ukrainietiškas grivinas, keičiame ukrainiečiams iki 300 eurų ekvivalentu“, – BNS sakė jis.
Suma ribojama ir valiutų keityklose „Florinus LT“, taip siekiama, kad kuo daugiau karo pabėgėlių galėtų išsikeisti pinigus.
„Iki šiol keičiame grivinas į eurus visiems norintiems, todėl sąlygos nėra sudėtingos ir visiems prieinamos. Taikome 300 eurų limitą, kad kuo daugiau ukrainiečių galėtų pasinaudoti šia pagalba“, – BNS sakė tinklo rinkodaros skyriaus vadovė Kristina Grucytė.
„Satolos“ vadovas A. Miknevičius sako, kad dėl staigios grivinų pasiūlos sudėtingiausios buvo pirmos dvi karo savaitės, o dabar padėtis aprimo.
„Per pirmąsias dvi savaites buvo didžiausias antplūdis, buvo labai daug nuo karo bėgančių žmonių, kurie pinigus turėjo grynaisiais. Valiutų keityklų operatoriai, matyt, pamatavo visas rizikas. Dabar jau ramiau“, – sakė jis.
„Florinus LT“ atstovė taip pat patvirtino, jog sunkiausios buvo pirmo karo Ukrainoje savaitės. Vėliau – kovo 7-20 dienomis bendrovės padaliniuose aptarnauta daugiau nei 1,6 tūkst. ukrainiečių, į eurus iškeista 19,7 mln. grivinų.
„Kovo 7-ąją pradėjus grivinų keitimą į eurus buvo skirtas 100 tūkstančių eurų limitas, jau kitos dienos pavakarę ši suma buvo viršyta. Susidomėjimas buvo didžiulis, prie keityklų visoje Lietuvoje nusidriekė eilės po 20–30 žmonių. Šiuo metu ukrainiečių srautai šiek tiek sumažėję“, – pasakojo K. Grucytė.
„Valiuta24“ vadovo M. Ryckio teigimu, ukrainiečiai į eurus keičia ne tik grivinas, bet ir JAV dolerius.
„Antplūdis buvo karo pradžioje, dabar jau mažiau. Žmonės iš Ukrainos atsiveža ir JAV dolerių, jie ten ne pirmus metus karo sąlygomis gyveno ir santaupas laikė užsienio valiuta“, – sakė jis.
Lenkija ir Ukraina susitarė dėl valiutos pirkimo
„Florinus LT“ atstovė BNS teigė, jog išlieka grėsmė, kad grivinų pirkimas vėl bus pristabdytas.
„Negalima numatyti, kiek ilgai tokio tipo sandorius galima bus vykdyti. Keitimas gali būti sustabdytas, jeigu sumažės grivinų realizavimas ar bus išeikvota keitimui skirta suma. Tikimės Vyriausybės ir Lietuvos banko sprendimų, kurie palengvintų sąlygas grivinų realizavimui. Panašus sprendimas buvo priimtas Lenkijoje“, – BNS sakė K. Grucytė.
Lenkijoje, į kurią plūstelėjo daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos, grivinų keitimo problema taip pat buvo opi, ji sprendžiama valstybės lygiu.
Remiantis Ukrainos ir Lenkijos nacionalinių bankų pranešimais, kovo 18-ąją pasirašytas ir kovo 25-ąją įsigaliojo specialus susitarimas, pagal kurį pabėgėliai pinigus į zlotus gali keistis komerciniuose bankuose, tiesa, suma ribojama iki 10 tūkst. grivinų (apie 310 eurų).
„Keisti valiutą bus galima pagal suapvalintą oficialų valiutos keitimo kursą“, – teigiama Lenkijos valstybinio banko pranešime.
Lenkijos bankas įsipareigojo supirkti grivinas iš komercinių bankų tuo pačiu kursu, kuriuo jie pirko iš atvykėlių. Tuo metu Ukrainos bankas pasiruošęs iš Lenkijos nupirkti 10 mlrd. grivinų, supirktų iš Ukrainos piliečių.
Lietuvoje didieji komerciniai bankai Ukrainos grivinos nekeičia. Lietuvos bankų asociacija šį sprendimą kovo pradžioje paaiškino tuo, kad didžioji dalis bankų valiutos keitimo grynaisiais pinigais paslaugas nustojo teikti, nes neturi infrastruktūros, sparčiai populiarėja elektroniniai atsiskaitymai bei išaugo mokėjimai kortelėmis užsienyje.
Dar viena priežastis – Lietuvoje prieš keletą metų įteisinta valiutų keityklų operatorių veikla.
Lietuvos banko atsakymo, ar svarstomos kokios nors priemonės siekiant keisti situaciją, BNS kol kas nesulaukė.
