Jau degina santaupas, o tai tik įprasta tendencija?
„Žmonės pradėjo deginti savo sutaupytus pinigus, kad galėtų palaikyti vartojimą“, – LB duomenis apibendrino „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, aiškindamas, kad šiuo metu nėra taip, jog gyventojai perka daugiau. Įpročiai liko tie patys, tačiau žmonės priversti už įprastas prekes sumokėti didesnes sumas, paveiktas infliacijos, todėl ir sumažėjo pinigų gyventojų sąskaitose.
Vis dėlto „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato patikino, kad tokia tendencija, kada gruodį pinigų gyventojų sąskaitose padaugėja, o sausį sumažėja, yra visiškai įprasta.
„Baigiantis metams Lietuvoje dažnai mokamos metinės premijos, papildomos metinės išmokos, todėl gruodį paprastai fiksuojamas indėlių portfelio ūgtelėjimas, kuris išsitiesina per sausio, vasario mėnesius. Taip atsitiko ir šiais metais“, – portalui lrytas.lt komentavo ekspertas.
SEB Produktų plėtros departamento ir Taupymo investavimo srities vadovas Gediminas Milieška akcentavo, jog kai kurios socialinės išmokos už sausį gyventojus pasiekia dar gruodį. Tai irgi prisideda prie pinigų sąskaitose augimo metų pabaigoje. Štai SEB banko privačių klientų indėliai ir lėšos sąskaitose gruodį buvo išaugę iki 5,76 mlrd. eurų, o vasarį jau siekė tokį lygį, koks buvo ir lapkritį, – apie 5,53 mlrd. eurų.
Šiaulių banko taupymo ir investavimo produktų vadovė Aušrinė Vilimavičiūtė portalui lrytas.lt, kaip priežastį, įvardijo ir didesnes išlaidas šventiniu laikotarpiu, kurios vėliau atsispindi mažesniuose skaičiuose sausio statistikoje.
Pasak bankų atstovų, šių metų vasario pabaigoje, kada Rusija užpuolė Ukrainą, bankas fiksavo išaugusią ir grynųjų pinigų paklausą, tačiau sumos nebuvo tokios reikšmingos, kad pakeistų bendrąjjį indėlių rodiklį.
Tai patvirtino ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas: „Kasmet gruodį indėliai išauga dėl gaunamų priedų darbe. Pavyzdžiui, Vilniuje, „Sodros“ duomenimis, apdraustųjų pajamos rugsėjį–lapkritį siekia apie 1,8 tūkst. eurų, o gruodį – jau 2,1 tūkst. eurų. Pajamos paauga beveik 20 proc.
O sausį dėl įvairių išlaidų visada indėliai sumažėja apie 2–2,5 proc. 2019 m. sausį sumažėjo 2,5 proc., 2020 m. sausį – 2,2 proc., o šiemet – 2,4 proc.“
Pasak Ž.Maurico, kaip tik labiau verta stebėtis dėl to, kad esant tokiai aukštai infliacijai gyventojų pinigai bankų sąskaitose sumažėjo tiek nedaug.
Teks išmokti taupyti ir investuoti
2020 m. sausį Lietuvos gyventojų indėliai siekė apie 15 mlrd., o šiuo metu jie viršija 20 mlrd. eurų. Tačiau, A.Izgorodino teigimu, šie sutaupyti pinigai po truputį gali vis mažėti, nes brangsta energetiniai ištekliai, būtiniausios prekės ir paslaugos.
„Jei anksčiau manyta, kad infliacija Lietuvoje stabilizuosis balandį ar gegužę, dabar tikėtina, kad tai įvyks liepą ar rugpjūtį“, – portalui lrytas.lt teigė A.Izgorodinas.
Dėl šios priežasties jau vertėtų susimąstyti apie taupymą, nes perkant tas pačias prekes išleidžiamos vis didesnės sumos kainoms augant.
„Iš visų Baltijos šalių Lietuvoje kainos auga labiausiai, ypač maisto. Pas mus maistas brango apie 15 proc., Latvijoje – 11 proc., o Estijoje – 9 proc.
Paslaugų kainos Lietuvoje irgi augo labiausiai – 9 proc., Estijoje – 5 proc., Latvijoje – 4 proc. Gyvename didesnės infliacijos aplinkoje“, – vardijo Ž.Mauricas.
Anot jo, visada reikia turėti likvidžių pinigų, kurie padengtų 6 mėn. gyventojo išlaidas, o kitus pinigus galima investuoti diversifikuojant.
Iš tų 20,36 mln. gyventojų sąskaitose, tik 3,78 mln. eurų guli indėliuose. Prieš dešimtmetį situacija buvo visai kitokia – gyventojų sąskaitose iš viso gulėjo 7,59 mln. eurų, iš jų indėliuose buvo apie 3,05 mln. eurų. Šiuo metu pinigus laikyti indėliuose tiesiog neverta, nes palūkanos nulinės.
Tačiau, Ž.Maurico teigimu, galima nusipirkti aukso, paveikslų ar nutolusią saulės elektrinę, taip investuojant į atsinaujinančią energetiką. Galima investuoti ir į akcijas, ypač į užsienio.
„Lietuviai, supanikavę dėl karo, ėmė manyti, kad neapibrėžtumas didėja visame pasaulyje, tačiau pasižiūrėjus, pavyzdžiui, JAV akcijas, jos dėl karo praktiškai nenukrito. Ne visi taip smarkiai reaguoja“, – paaiškino pašnekovas.
Ekonomistas neatmetė ir investavimo į nekilnojamąjį turtą (NT). Tiesa, komercinės paskirties objektų metinė grąža yra didesnė – apie 6 proc. Jei turtas per laiką pabrangs, grąža išaugs. Tuo metu perkant gyvenamosios paskirties būstą ruošiantis jį išnuomoti dažniausiai galima tikėtis tik apie 2–3 proc. grąžos.
„O dar tokį būstą reikia prižiūrėti, gerinti, mokėti mokesčius. Tai nuomoti mažomis sumomis, už 400–500 eurų, neverta, o ir užimtumas ne visada siekia 100 proc. Galbūt keičiantis nuomininkams atsiranda „tarpų“, jei nuomojama su brokerių pagalba, ir jiems reikia mokėti. Daug vargo, o ir grąža menka, tad tai labiau tik pinigų apsaugojimas nuo infliacijos“, – aiškino ekspertas.
Visgi Ž.Mauricas pripažino, kad gali būti ir žmonių, kurie investuodami nudegs, nes dažnai priima labai specifinius ar rizikingus sprendimus, todėl prieš ką nors darant verta pasitarti su specialistais. Dėl šios priežasties A.Izgorodinas ragino nepanikuoti ir nepulti investuoti, jei „kažkas kažkur pasakė, kad kažkoks aktyvas brangs“.
A.Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad dabar situacija finansų rinkose keičiasi kone kasdien, o tokį bangavimą matysime dar kurį laiką. Tad patirties neturintiesiems dabar nėra itin tinkamas metas žengti į finansų rinkas.
„Geriau nedaryti staigių judesių ir su pinigais elgtis atsakingai. Jei patarčiau kur nors investuoti, tai būtų neatsakingas žingsnis, nes dabar situacija labai nestabili“, – pripažino ekonomistas.
