„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ pašnekovas pateikė praktinius patarimus, kaip reikėtų elgtis, jei Lietuvoje kiltų karas – tai turėtų žinoti tiek jaunoji, tiek vyresnė karta.
Turėti santaupų grynaisiais praverstų iki tam tikros ribos
„Reikia suprasti, kad dabar yra didžiulis neapibrėžtumo ir įtampos laipsnis“, – aiškino MRU profesorius. Kaip sakė pašnekovas, dabar daugeliui lietuvių kyla natūralus klausimas – ar reikia turėti grynųjų? G.Černiaus įsitikinimu – bent kelioms savaitėms derėtų turėti tokią sumą.
MRU profesoriaus teigimu, reikėtų įsivertinti, kokios žmogaus išlaidos per mėnesį, ir atitinkamai atsidėti dalį grynųjų. Jis taip pat pabrėžė, kad išsigryninant pinigus, žaisti su kitų valiutų kursais neverta – puikiai tinka ir eurai.
Juo labiau, kad toks žingsnis svarbus ne tik kilus karui, bet ir įprastomis sąlygomis. Anaiptol – visų santaupų išsigryninti tikrai nereikėtų – pinigai, laikomi banke, daug saugesni, nei laikomi namuose po pagalve, dėstė pašnekovas.
Jei yra tokia situacija, kad nėra galimybių atsidėti grynųjų pinigų, vertėtų peržiūrėti savo turimą turtą ir nereikalingus ar nenaudojamus daiktus parduoti.
„Taip pat galima būtų pamąstyti apie papildomus pajamų šaltinius: kiekvienas esame vienoje ar kitoje srityje talentingi, tai galbūt galima šitokiu būdu užsidirbti, suteikiant kitiems žmonėms jiems reikalingas paslaugas“, – kitu patarimu dalijosi G.Černius.
„Mes jau matėme, kad buvo šiokia tokia grynųjų pinigų išsiėmimo bangelė ir žmonės pradėjo jaudintis“, – tik prasidėjusio karo Ukrainoje pasekmes įvertino radijo laidos svečias.
Vis tik G.Černius sakė, kad ne mažiau svarbu susirūpinti savo finansine sistema – šiuo metu nevertėtų prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų, nepirkti nekilnojamojo turto iš vadinamųjų brėžinių ir taip pasaugoti savo ateities pinigus. Šaltas protas šiuo metu yra tikrai svarbus aspektas, akcentavo jis.
Taip pat neprošal keisti ir savo finansinę elgseną: reikėtų pasitikrinti savo išlaidas ir apgalvoti, kas yra nereikalinga. „Mes tikriausiai pereisime prie tvaresnio vartojimo: kiekvienais metais nepirksime naujo mobiliojo telefono modelio, ilgiau palaikysime kompiuterį, galbūt bus madinga ne vieną kartą nešioti tą patį drabužį.
Čia aš pasakyčiau, kad jei jau peržiūrime išlaidas ateičiai, tai reikėtų daryti be fanatizmo – nepereiti prie visiško nevartojimo. Tokiu būdu, mes suduosime stiprų smūgį verslui“, – aiškino MRU profesorius.
Finansinį intelektą reikia pasotinti
Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 m. atliko apklausą apie tai, kaip žmonės yra pasiruošę finansinėms negandoms. Pasak MRU profesoriaus, rezultatai iš vėžių išmušė net jį.
Apklausa parodė, kad, pavyzdžiui, 17 proc. apklaustųjų neturi jokių santaupų, 17 proc. turi užtektinai iki vieno mėnesio, 9 proc. apskritai nežino, ar jie turi santaupų, tačiau 20 proc. apklaustųjų turi santaupų 1–3 mėn., dar 20 proc. – iki 6 mėnesių. Likusioji dalis rinkosi dar kitokius atsakymus.
„Galima sakyti, kad jau tada buvo pasiruošę negandoms, nors būtų galima sakyti, kad tuomet priešpandeminis laikotarpis buvo mūsų aukso amžiaus epogėjus“, – apibendrino rezultatus G.Černius.
Visgi pašnekovas akcentavo, jog yra nemažai priežasčių, kodėl tokie atsakymai nedžiugina: „Lietuvių finansinis intelektas nėra ištreniruotas – kadangi tenka domėtis, tai, manau, kad mes perduodame iš kartos į kartą savo finansinius įgūdžius“, – aiškino MRU profesorius.
Laidos svečias taip pat priminė, jog praeitis rodo, kad Lietuva buvo žemdirbių tauta – dauguma nemokėjo elgtis su pinigais. Visgi negalima pamiršti, kad buvo ir verslių lietuvių.
„Keista, kad tai truputėlį yra kaip tabu tema“, – bendromis Lietuvos tendencijomis stebėjosi G.Černius. Jo tikinimu, nemaža dalis vis dar įsivaizduoja, kad jei pradės mokytis apie finansus, tai pasirodys kaip pripažinimas, kad jie kažko nežino, kažko nesugeba.
Vis tik, profesoriaus teigimu, yra svarbu, kad suaugusieji domėtųsi ir į šeimos finansų planavimą įtrauktų vaikus – taip perlaužtų „ydingą ratą“, kai karta iš kartos perduoda nežinojimą, neišmanymą apie finansus.
Yra svarbu žinoti, o tuomet ir praktiškai išmokti, kaip tvarkyti savo asmeninius finansus, kad pinigų tvarkymo sistema būtų kuo mažiau priklausoma nuo išorinių sąlygų, dėstė G.Černius.
Kartų požiūris išsiskiria
Kaip pasakojo MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesorius, požiūris į finansus ir elgsena su pinigais perduodama iš kartos į kartą. Tačiau pastebima, kad jaunoji ir vyresnė karta jau po truputį išsiskiria požiūriais į finansų valdymą ir rizikas.
Finansų grėsmės nepaprastosios padėties laiku gali būti išgalvotos. „Manau, kad ypač vyresnių žmonių pagrindinė klaida yra susijusi su grynaisiais pinigais.
„Iš praeities, kai taip gerai nebuvo išvystyta bankinė sistema, saugumas buvo, kai turi savo pinigus prie savęs, nes nebuvo, kur jų padėti saugiai“, – apie vyresnės kartos išlikusį įsitikimą pasakojo laidos svečias.
Visgi šiuolaikinė jaunoji karta, anot pašnekovo, yra dvilypė: „Dalis jaunimo yra perėmę savo tėvų pozicijas ir vengia ar atmeta klausimą apie finansus, tačiau kita dalis – domisi ir skiria pakankamai daug laiko sužinoti, kaip sukurti savo finansų sistemą, ir tuo pačiu daro tuos dalykus.“
Rūpinantis savo finansine gerove vertėtų nepamiršti ir būtinybės apsisaugoti nuo finansinių sukčių. Kaip rekomendavo G.Černius, pirmiausia reikėtų nepulti pirmiems pasitaikiusiems dalinti pinigus paramai ar aukoms. Tokią veiklą reikėtų vykdyti su jau žinomais subjektais ir žiūrėti atsargiau į naujas iniciatyvas.
