Sukčiai įsisuko ir čia: lietuviams šluojant druską, jos pirkėjus žvejoja internete

2022 m. kovo 17 d. 12:15
Rusijai užpuolus Ukrainą, lietuviai iš parduotuvių lentynų iššlavė druską, o jos paklausa ir toliau išlieka didžiulė. Šia situacija netruko pasinaudoti ir nuotoliniai sukčiai, kurie siūlo druską įsigyti keliskart brangiau ir dingsta vos gavę pinigus. Kaip nepasimauti ant jų kabliuko?
Daugiau nuotraukų (4)
„Nuotoliniai sukčiai yra linkę naudotis žmonių baimėmis tam, kad paskatintų juos imtis neapgalvotų veiksmų. Sustojęs druskos tiekimas iš Ukrainos ir masiškai išaugusi druskos paklausa atvėrė nišą internetiniams perpardavinėtojams. Todėl šiuo metu itin svarbu suprasti, kaip atskirti, kuris pasiūlymas yra tikras, o kuris ne“, – sako Saulius Skirmantas, „Bitė Lietuva“ kibernetinio ir IT saugumo vadovas.
Parduoda prekę ir dingsta
Populiariausiuose skelbimų portaluose ir socialiniame tinkle „Facebook“ esančiose grupėse kilogramą ukrainietiškos druskos „Artyomsol“ siūloma įsigyti už itin aukštą kainą – 1,2–2 euro. Nepaisant aukštos kainos, tokie skelbimai susilaukia itin daug žmonių dėmesio.
S.Skirmantas pasakoja, kad nuotoliniai sukčiai naudojasi progomis pasipelnyti iš įvairių prekių. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką sukčiai pardavinėjo bilietus į šių metų birželį vyksiantį pasaulinės populiariosios muzikos žvaigždės Dua Lipos koncertą. O gavę pinigus neretai už tariamai parduodamus bilietus dingo ar atsiuntė suklastotą bilietą.
Panaši situacija kartojosi ir kai rinkoje buvo didžiulis žaidimų konsolių „PlayStation 5“ ir dezinfekcinio rankų skysčio trūkumas.
„Sukčiai siekia, kad žmonės įsigytų prekę impulsyviai, neapgalvoję. Už prekę siūloma sumokėti iš anksto ir kuo skubiau, nes paklausa didelė. Visgi gavęs pinigus, dažnai tariamas pardavėjas dingsta, o žmogus lieka ir be prekės, ir be sumokėtų pinigų“, – sako S.Skirmantas.
Kaip neapsigauti?
Siekiant apsisaugoti nuo nuotolinių sukčių, svarbiausia nepasiduoti emocijomis ir išlikti budriems.
„Pirmiausia, svarbu kritiškai vertinti informaciją apie prekę: jos kainą, nuotraukas, buvusių pirkėjų atsiliepimus. Rekomenduojama neskubėti pervesti pinigų – geriausia paprašyti pardavėjų pateikti įrodymą, kad tikrai turi parduodamą daiktą“, – priduria „Bitės“ kibernetinio ir IT saugumo vadovas.
Saugumo ekspertas priduria: „Jei norimas prekes įsigyjate ne iš privataus žmogaus, bet iš įmonės, paieškokite jos „Google“. Jei tai sukčiai, rasite arba blogus atsiliepimus, arba apskritai nepavyks rasti tokios bendrovės. O tai reiškia, kad greičiausiai turite reikalų su sukčiais“.
„Bitė“ kartu su Lietuvos policija pristatė naują puslapį www.neapsigauk.lt, kuris padeda geriau atpažinti populiariausias nuotolinio sukčiavimo rūšis Lietuvoje, sužinoti, kaip į nuotolinių sukčių pinkles nepakliūti. Pirmą kartą šalyje pristatytas ir audiogidas, kuriuo gali naudotis silpnaregiai ir tinklalaidžių gerbėjai.
druskasukčiai^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.