Kito kelio nėra
Vykstant karui ir veikiant Vakarų sankcijoms Rusijai, sutriko pasaulinė kviečių tiekimo grandinė, tad jų kainos smarkiai šoktelėjo.
„Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas teigė, kad įmonė iš Rusijos kviečių neperka, o naudoja Lietuvos gamintojų miltus. Tačiau kviečiai yra pasaulinė prekė, tad jei šių kaina auga užsienyje, ji auga ir Lietuvoje.
„Vasario viduryje jie dar kainavo 265 eurus už toną, o penktadienį – jau 391 eurą už toną. Pabrangimas – didelis“, – portalui lrytas.lt skaičius įvardijo jis.
„Produkcija brangs, kito kelio nėra“, – sakė A.Kurganovas, artimiausiu metu planuojantis kainas didinti apie 10 proc.
Kaip jis pasakojo, jei karas užsitęs ir ūkininkai negalės užsėti žemių bei tikėtis gero derliaus, kainos kils dar labiau. Juolab energetika ir toliau brangsta.
„Pavyzdžiui, 2020 m. gruodį įmonė gavo 9 tūkst. eurų sąskaitą už dujas, o 2021 m. gruodį – 50 tūkst. eurų. Šita sąskaita daugiau nei penkiskart didesnė ir ji tik už dujas. Elektros sąskaitos taip pat 3,5 karto didesnės.
Anksčiau sakydavome, kad energetika nėra pagrindinė dedamoji produkcijos kainoje, tačiau dabar viskas kitaip. Jei ir žaliavų, ir energetikos kainos augs dar labiau, mūsų gaminių kainų korekcijų dar bus“, – aiškino jis.
Sulaukia skambučių iš užsienio
Rokiškyje veikiančios kepyklos „Lašų duona“ direktorė Iveta Aukštuolienė taip pat teigė gaminiams naudojanti lietuviškus grūdus, tačiau kainai augant užsienyje, energetikos kainoms taip pat nemažėjant, produkciją teks branginti apie 20–30 proc.
„Šį mėnesį kaina tikrai nekils, nes dar turime seno derliaus, esame pasirašę kontraktus, bet per du tris mėnesius kainos padidės. O ką daryti?“ – klausė ji.
Pašnekovė paminėjo, kad dabar žmonėms kaina nėra tokia svarbi, vertybės daug reikšmingesnės, tad jie pasiruošę už viską mokėti brangiau, kad tik netektų rinktis kaip nors su Rusija susijusios produkcijos.
Užsiveriant Rusijos rinkai ir įmonėms nusisukant nuo šios šalies, I.Aukštuolienė patikino pastarosiomis dienomis vis sulaukianti naujų potencialių klientų iš užsienio skambučių.
„Skambina ir iš Skandinavijos, ir JAV sujudo. Jie ieško naujų tiekėjų“, – portalui lrytas.lt sakė ji.
Reikšmingi ne tik miltai, bet ir degalai
Radviliškių kaimo kepyklos savininkė Audronė Kisielienė aiškino Rusijos grūdų nenaudojanti, tačiau jau spėjo pajusti druskos stygių.
„Net nepagalvojau, kad gali trūkti druskos. Sunerimau, net negera pasidarė, juk duonos be druskos neiškepsi. Tai gerai, kad Kaune ir Vilniuje radau, pusei metų apsirūpinau“, – su portalu lrytas.lt kalbėjo A.Kisielienė.
O štai miltų likę porai savaičių. Jie dar buvo pirkti nepadidintomis kainomis, tačiau malūnininkas moterį jau įspėjo apie padidėjusias grūdų supirkimo kainas, tad kitąkart perkant miltus teks palikti gerokai didesnę sumą pinigų.
Įmonei reikšmingos ir degalų kainos, nes produkciją jie išvežioja patys.
„Antradienį pyliausi degalų, tai mokėjau 1,75 eurus už litrą. Tragedija. Sviesto kainos irgi – katastrofa.
Todėl ir produkcija bus brangesnė. Tikrai šį mėnesį brangs apie 20 proc.“ – suskaičiavo pašnekovė.
Produkcija brangs, bet jos nepritrūksime
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė portalui lrytas.lt kalbėjo, kad šalims nusisukant nuo Rusijos, didžiausios kviečių eskportuotojos, Ukrainoje, kuri taip pat reikšminga žemės ūkio žaliavų eksportuotoja, vykstant karui, grūdų pasiūla sumenko, tačiau paklausa išliko tokia pati. Tad kainos kaipmat šoktelėjo.
Visa tai veikia ir trąšų rinką. „Rusija yra svarbi dujų eksportuotoja, o būtent dujos yra itin reikšmingos gaminant trąšas. Tad dujoms taip stipriai pabrangus azoto trąšų gamyba tampa nerentabili, jų gaminti nebeverta, ir tai dar labiau aštrina trąšų deficito problemą, kurią matome jau nuo praėjusių metų rudens.
Brangstančios trąšos atsilieps ir grūdų derliui, jo kokybei. Jei derlius bus kuklus, nepakankamas, tai dar smarkiau išaugins kainas, o tai pajus ir galutinis vartotojas. Bet kiek daug tos kainos dar gali kilti – niekas negali atsakyti, lieka tik stebėti situaciją“, – teigė ekonomistė.
Visgi I.Genytė-Pikčienė ramino, kad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, kviečių užsiaugina daugiau, nei jų suvartoja, tad galime būti ramūs – grūdų ir iš jų gaminamų produktų nepritrūksime, tačiau kainos bus aukštesnės.
