Tokias problemas dažniausiai patiria nepasiturintys, žemesnio išsilavinimo asmenys. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė sako, kad reikia sisteminių priemonių, o vienkartinės išmokos problemos nepadės išspręsti. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo šių metų pradėtos indeksuoti daugelis pašalpų, vis daugiau žmonių gali pretenduoti į išmokas.
Kasdien į Panevėžio „Maisto banką“ iš parduotuvių atvežama apie tona maisto produktų, kurių galiojimas jau baigiasi. Produktai išdalijami dviem šimtams organizacijų, o šios išvežioja paramos prašytojams. Maisto banko vadovė sako, paramos prašytojų daugėja.
„Bet kadangi jų nepažįstame, taip paprastai remti negalime, nes nežinome nei jų pajamų, nei pragyvenimo lygio. Tam yra socialiniai darbuotojai, kurie gali patikrinti pajamas, jie tada mums atsiunčia rekomendacijas. Kada jas gauname, tada jau skubame susisiekti ir klausiame, kas šiuo metu būtų aktualiau – ar higienos priemonės, ar maistas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo „Maisto banko“ Panevėžio padalinio vadovė Justina Tubienė.
Sostinės šilumos tinklai skaičiuoja, kad kasmet iš 200 tūkst. namų ūkių, kurie naudojasi centriniu šildymu, apie dešimtadalis vėluoja atsiskaityti už paslaugas. Tačiau šį sezoną, pabrangus dujoms, skolininkų nepadaugėjo.
„Apie 18-20 tūkst. turi tam tikrą įsiskolinimą mums. Lyginant pareitus šildymo sezonus su šiuo, didesnio skolininkų išaugimo neturime. Turime klientų besikreipiančių išdėstyti mokėjimą, ką esame pasiūlę šiemet klientams, kad sąskaita neaugtų daugiau nei 35 proc. lyginant su praeitų metų.
Likusi dalis akumuliuojama ir bus išdėstoma per kliento pasirinktą – dažniausiai 6 mėnesių – laikotarpį“, – kalbėjo Vilniaus šilumos tinklų Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.
Skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad infliaciją ir šildymo sąskaitų augimą labiausiai jaučia mažiausias pajamas gaunantys asmenys. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo šių metų išmokos ir pašalpos yra indeksuojamos.
„Pagal tam tikrą formulę apskaičiuojami ir kiekvienais metais išmokų dydžiai yra didinami atsižvelgiant į kainų augimą. 2022 m. tai leido labai didelę socialinių išmokų dalį padidinti apie 5 proc., kas yra nemažiau nei vidutinė metinė infliacija“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja Ugnė Užgalė.
Tačiau Skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad to nepakanka.
„Gerai, kad pakilo pensijos, bet jeigu žmogus gauna 20 eurų daugiau, tai mes visi žinome, kur tai nueina – tiesiog būna kažkiek pasivejama ta infliacija. Bet yra pajamos, kurios neauga daugybę metų, arba auga labai mažai – tarkime, socialinė parama per metus padidėjo 2 eurais. Net ne procentais, o eurais“, – atkreipė dėmesį ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė išmokėti po 100 eurų socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Tačiau Vilniaus universiteto docentė Jekaterina Navickė sako, kad vienkartinė parama nėra veiksmingas būdas kovoti su skurdu.
„Praktiškai labai aiškiai žinome grupes, kurios turi labai aukštą riziką patirti skurdą ir nepriteklių. Tie vadinami sraigtasparnio pinigai galbūt galėtų būti ir greitesni, ir mažiau kainuoti biudžetui nei programų mažinimai“, – svarstė J.Navickė.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo šių metų dar daugiau gyventojų gaus vienišo žmogaus išmoką.
„Ji siekia 32 eurus, nuo šių metų dar daugiau žmonių gali gauti ją. Būtent vieniši asmenys, matome pagal rodiklius, dažniausiai susiduria su skurdo rizika. Taip pat buvo padidinta globos-rūpybos išmoka, kuri labai ilgą laiką nesikeitė, buvo padaryti kompensacijų tvarkos pakeitimai, kas leidžia daugiau žmonių įgyti teisę ir pasinaudoti kompensacijų mechanizmu“, – pasakojo U.Užgalė.
Absoliutaus skurdo riba laikoma 257 eurai vienam asmeniui per mėnesį.
