Kur dėti pinigus?
Nors indėliuose lietuvių laikoma pinigų suma itin didelė ir tai vienas saugiausių būdų investuoti, esant žemoms palūkanų normoms, uždarbis iš to dabar – nulinis.
„Šiuo metu standartiniai taupymo instrumentai – indėliai, kaupimas sąskaitoje ar grynųjų pinigų laikymas kojinėje – dėl aukštos infliacijos ir žemų palūkanų normų faktiškai nekuria jokio prieaugio. Indėlių palūkanų normos komerciniuose bankuose svyruoja apie nulį procentų, o 1–2 proc. metinis uždarbis galimas nebent kredito unijose. Bet kuriuo atveju, net ir toks uždarbis neatsvers praradimų dėl aukštos infliacijos“, – teigė Tomas Kipišas, Šiaulių banko Taupymo ir investavimo produktų vadovas.
Sukaupusiems nemažai santaupų, tačiau apie investavimą nieko neišmanantiems ir nežinantiems, kur tuos pinigus padėti, nepriklausomos turto valdymo įmonės „Milvas“ partneris ir fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis turi patarimą.
„Kad ir kas būtų už lango, pradedančiajam investuotojui geriau rinktis plačiai diversifikuotą fondą ir į jį periodiškai dėti pinigus. Bet ne visas santaupas. Vieni gali dėti keliasdešimt eurų, kiti – po kelis tūkstančius per mėnesį. Tai priklauso nuo pajamų. Kiekvienas pats turi nuspręsti, kokia tai būtų protinga suma“, – portalui lrytas.lt sakė T.Marčiulaitis, paminėdamas, kad dažniausiai investavimui siūloma skirti apie 10–20 proc. pajamų.
Investavimas į atskirų įmonių akcijas ilgam laikotarpiui gali būti pelningas, tačiau tai reikalauja žinių ir patirties. Todėl T.Marčiulaičiui antrino ir T.Kipišas.
„Reikėtų investuoti į investicinius akcijų fondus, kurių sudėtyje esančios akcijos daugeliu atveju yra plačiai išskaidytos pagal šalis, regionus ir taip savaime sumažina investavimo riziką“, – kalbėjo ekspertas.
Pasidavę panikai gali prarasti pinigus
Tačiau finansų ekspertė Milana Jonikienė mažai nusimanančius apie investavimą ragino neskubėti ir nesiimti drastiškų sprendimų, o susikurti strategiją ir nusistatyti tikslus – norima tik apsaugoti pinigus nuo infliacijos ar ir uždirbti, kiek uždirbti, per kokį laiką, kur norima investuoti, kokią riziką galima toleruoti.
„Kai visi skalambija varpais, kad pinigai sudegs, infliacija juos graužia, žmonės pasiduoda visuotinei panikai ir pradeda pirkti kriptovaliutas ar nekilnojamąjį turtą (NT), dar tam pasiskolindami pinigų, pradeda žaisti akcijų biržoje. Bet iš to nieko gero nebūna, nes žmonės dažnai pamiršta apie investavimo riziką ir jų lūkesčiai, kad pinigai nenuvertėtų ir dar iš jų uždirbtų, nepasiteisina“, – portalui lrytas.lt minėjo specialistė.
Jos manymu, šiuo metu būtų geriausia investuoti į save – užsirašyti į investavimo kursus ir išmokti tai daryti tinkamai, o jei pinigus norima kažkur padėti čia ir dabar, geriau apie tai pasitarti su investicijų konsultantais, o ne priimti sprendimus patiems.
„Kartais ateina žmonės ir sako, kad taupo pinigus mokesčiams, kuriuos reikės sumokėti gegužę, bet iki to laiko nori kažkur tą sumą pelningai padėti.
Pelningai, bet nerizikingai padėti pinigus dviem trims mėnesiams – tokių stebuklų nebūna. Gali būti, jog atėjus gegužės 1-ajai, kai reikės sumokėti mokesčius, tų pinigų nebebus“, – pateikė pavyzdį pašnekovė.
Pasak M.Jonikienės, kartais žmonės, pasidavę visuotinei panikai, nori investuoti visus turimus pinigus, tačiau kiekvienas asmuo privalo turėti likvidų pinigų rezervą, juk nežinia, kas gali nutikti, kada tų pinigų gali prireikti.
Vis dėlto pašnekovė pabrėžė, kad, matant šiandienę pensinę sistemą ir norint ateityje gyveni oriai, būtina išmokti investuoti.
„Vieni iš saugiausių būdų yra investavimas į obligacijas, fondų fondus ar biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange-traded funds, ETF). Bet kai žmogus yra visiškai „žalias“ ir kai jam reikia atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą, jis ten ir „užlūžta“. Jis atsidaro pirmąjį langą, susiduria su pirmuoju sunkumu ir numeta. Todėl pirmiausia ir reikia pasimokyti“, – akcentavo specialistė.
Jos teigimu, investicinis portfelis negali būti sudarytas iš vienos rūšies investavimo instrumentų. Reikia pradėti nuo saugių, o vėliau turėti ir vidutinės ar aukštos rizikos investicijų. Juk gali ateiti metas, kada reikės nemažai pinigų, o rinkos bus kritusios, tad pasiimti sumas iš akcijų tuo metu būtų klaidinga. Tokiu atveju, pašnekovės teigimu, jeigu asmuo turėtų nusipirkęs ir obligacijų, kuriose palūkanos garantuotos, pinigus būtų galima pasiimti iš jų.
Jei tik taip gali ramiai užmigti, tegul
„Jei žmogus bijo investuoti kitur ir tik investuodamas į NT jaučiasi saugus, tai kad ir iš to gaunama nedidelė grąža, geriau tokia nei jokios“, – sakė T.Marčiulaitis.
Jo teigimu, Lietuvos banko duomenys ir rinkos vertinimai rodo, kad NT šiuo metu yra gerokai pervertintas. Tai nereiškia, kad NT pradės stipriai pigti ir turėsime didžiulę krizę, tačiau tai signalizuoja, kad ateityje iš NT gaunama grąža mažės.
„Todėl prieš priimant sprendimą pirkti NT reikėtų tai įsivertinti. Bet jeigu žmogus, įdėjęs pinigus į fondus, pradeda panikuoti, naktimis nemiegoti, tai sugadina jo gyvenimą, geriau to nedaryti. Ir jeigu jis jaučiasi saugus investuodamas į NT, tegu į jį ir investuoja“, – patarė T.Marčiulaitis, pripažinęs pats investavimo į NT nemėgstantis, tačiau suprantantis, kodėl tai patinka kitiems.
M.Jonikienė pripažino, kad yra lietuvių, mokančių rasti ir nupirkti NT objektus žemesne negu rinkos kaina, vėliau juos pelningai išnuomoti ar parduoti. Tačiau, jos manymu, tokių žmonių – vienetai. Dažniau pasitaiko imančių antrą paskolą butui nusipirkti ir tada bandančių iš to kaip nors uždirbti.
„Nesakau, kad NT yra bloga invesiticija, kiekviena investavimo rūšis yra gera, jeigu išmanoma, kas daroma. Investavimo portfelyje viena iš investicijų tikrai gali būti ir NT.
Bet perkant NT reikia žinoti ir gerą vietą, ir koks to turto potencialas, taip pat jei žadama jį išnuomoti, ar bus laiko ir noro tuo užsiimti, ieškoti nuomininkų, kurie nesuniokotų turto“, – vardijo finansų ekspertė.
Akcijų vertėms kritus ne visada reikia išsigąsti
T.Kipišas atkreipia dėmesį, kad asmuo, investuodamas į akcijas, turi būti kantrus, o investavimas – ilgalaikis.
„Šis investavimo būdas yra skirtas ilgesniam, lėtesniam kaupimui, kadangi akcijų rinkos nuolat svyruoja. Pandemijos pradžioje akcijų rinkos per kelis mėnesius nuvertėjo net 30 proc., todėl į jas investuojant iškart dideles sumas egzistuoja rizika greitai patirti reikšmingus nuostolius. Tuo tarpu ilgalaikis kaupimas apdovanoja, nes akcijoms atpigus atsiranda galimybė įsigyti akcijų patrauklesnėmis kainomis“, – aiškino ekspertas.
Apie tai kalbėjo ir M.Jonikienė: „Žmonių skaičius pasaulyje didėja, vartojimas auga, ekonomika nuolat kyla, bet su pabangavimais, krizėmis, nuvažiavimais žemyn. Jeigu investuojama ilgam laikui, pavyzdžiui, 15–20 metų, tikimybė uždirbti yra didelė, nes jei ir bus pataikyta ant kritimo bangos, rinkos po kiek laiko vėl atsistatys.
Net yra paskaičiuota, kad jei investuojama metams, galimybė uždirbti yra minimali, nes neaišku, kas per tuos metus gali įvykti. Investuojant penkeriems metams – jau tikimybė didesnė, investuojant ilgam laikotarpiui tikimybė gali pakilti ir iki 90 proc.“
