– Kokios to priežastys, kad artimiausiu metu Lietuvos bankai žada kelti paslaugų įkainius?
– Pirmiausia reikėtų pastebėti, kad pastaruosius penketą metų populiariausi mokėjimo paslaugų įkainiai iš principo nekito. Polinkį didėti turėjo kai kurie pavieniai. Tačiau, kalbant apie tendencijas, pastaruoju metu galvoti apie tai, kad įkainiai mažės, nėra pagrindo.
Žinome, kad auga tiek darbo, tiek elektros energijos išteklių kainos. Visa tai vienaip ar kitaip atsidurs bankų sąnaudose. Kaip bankai į tai reaguos savo įkainiuose – klausimas jiems. Mes galime atkreipti dėmesį į rinkos sąlygas, ar yra tų, kurie gali su jais konkuruoti ir pasiūlyti konkurencingas kainas. Matome, kokios tendencijos kitose šalyse – įkainiai šiek tiek didėja. Manome, kad nuosaikiai jie gali augti ir pas mus.
– Apie kokį pabrangimą šiemet galime kalbėti?
– Bankai įkainius nustato individualiai, vis tik galime pažiūrėti, kaip pavieniai bankai keičia įkainius – tai vyksta dešimčių centų ribose. Bet praėjusiais metais matėme ir įkainių mažinimą, ir didinimą.
– Tai palies tiek verslą, tiek gyventojus?
– Manau, reikėtų atskirti kainodarą gyventojams ir verslui. Vis tik gyventojams kainodara tam tikra apimtimi lemiama modelio, kuris pasirinktas Lietuvoje – bazinio mokėjimo paslaugų krepšelio. Jis amortizuoja tam tikrą kainų augimą, o verslui situacija sudėtingesnė tiek dėl pačių paslaugų spektro, tiek ir dėl to, kad tai siejasi su finansinių paslaugų paketu, kurį verslas perka. Gali būti, kad gauna geresnius įkainius vienoms paslaugoms, tačiau turi kiek daugiau mokėti už kitas. Tai suteikia galimybę verslui turėti individualius įkainius, kai gyventojams apie tai paprastai nėra kalbama.
– Ar galima teikti, kad bankų sutelktis mūsų šalyje gana nedidelė, o įsileidę dar keletą komercinių bankų galėtume tikėtis palankesnės kainodaros?
– Bankų Lietuvoje nėra daug, tačiau reikia įvertinti, kad jie turi konkurentų – tai elektroninių pinigų, mokėjimo įstaigos. Bet jau elektroninių pinigų įstaigos pajėgios pasiūlyti analogišką paslaugų paketą tiek gyventojams, tiek verslui. Jų dalis, kalbant apie atliekamų mokėjimo operacijų skaičių, Lietuvoje pastaraisiais metais auga ir gana sparčiai. Tai lemia naujų žaidėjų atėjimas, kai klientai iš Jungtinės Karalystės persikelia į Lietuvos įstaigas. Bet net ir tai atmetus matome pakankamai aukštą augimą, kai procentinė operacijų dalis gali siekti apie trečdalį.
– Kiek anksčiau Lietuvos bankas atliko trijų skandinaviškų bankų verslui taikomų įkainių palyginimą Baltijos šalyse. Iš jo matyti, kad kai kurios paslaugos Lietuvoje daug brangesnės. Kas tai lemia?
– Tai priklauso nuo bankų pasirinktos kainodaros. Imant individualius įkainius, jie gali ryškiai skirtis, o kai vertiname vidurkius, jie nerodo tokių didelių skirtumų. Paprastai mes vertiname tam tikrą paslaugų paketą, kuris būtinas verslui. Kalbant apie individualias paslaugas, esama skirtumų, kuriuos šiek tiek lemia rinkų specifika, tarkime, Estija ryškiai pirmauja elektroninių mokėjimų, tenkančių vienam gyventojui, skaičiumi. Tai reiškia, kad ekonomika daugiau skaitmenizuota, o per tą mastą rinkos dalyviai gali pasiūlyti mažesnes kainas.
– Šiuo atveju gyventojams, kurie nori sutaupyti, naudodamiesi bankų paslaugomis elektroninėje erdvėje, reikėtų atkreipti dėmesį, kokiomis paslaugomis naudojamasi daugiausia, ir pasirinkti tam tikrus paslaugų krepšelius?
– Taip, ir beje, galiu pasiūlyti apsilankyti Lietuvos banko interneto svetainėje, kur pateikiama informacija apie bankų, elektroninių pinigų įstaigų, kredito unijų siūlomus mokėjimo paslaugų krepšelius ir kitų paslaugų įkainius. Yra ir skaičiuoklė, kur, suvedus savo poreikius, įsivertinti ir gauti pasiūlymą, koks pagal tą informaciją bankas ar kita įstaiga siūlo geriausią variantą.
– Kokia elgsena finansiškai pačiam vartotojui yra ne visai racionali?
– Patarčiau naudotis tomis paslaugomis, kurioms bankai siūlo ir tam tikrą lojalumo apsektą. Pastebime, kad daug mokėjimo paslaugų krepšelių taikoma mažesnė kaina, kai žmogus į tą sąskaitą pajamas gauna reguliariai ir naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis – mažesnis gryninimasis paprastai suteikia galimybę bankui pasiūlyti tam tikrą nuolaidą. Nors mūsų duomenys rodo, kad jeigu krepšeliais naudojasi du trečdaliai Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis, iš tų dviejų trečdalių trys iš keturių per mėnesį moka euro ar mažesnį įkainį.
– Gyventojų indėliai pernai siekė rekordines sumas – buvo netoli 20 mlrd. eurų. Ar vis dar galima banke laikomus pinigus įdarbinti? O galbūt indėliai jau tapo alternatyva?
– Matyt, geriausia kažkur investuoti. Tą siūlo bankai ir pateikia įrankius, kur galima investuoti gana mažas sumas. Mano patarimas būtų pasikonsultuoti. Tai nėra lengvas uždavinys.
