„Eilinį kartą sukčiai pasitelkia SMS pranešimus, ragindami gyventojus spausti kartu siunčiamą nuorodą ir suvesti savo asmeninius bankininkystės duomenis, asmens kodą, taip pat „Smart-ID“ kodus. Gyventojus siekiama paveikti psichologiškai pranešant apie neva iš jų asmeninės sąskaitos atliktus neautorizuotus mokėjimus“, − sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Pasak jos, vien per vasario 17 d. banko saugumo specialistams pavyko sustabdyti mokėjimus ir išsaugoti gyventojams bendrą 15 tūkst. eurų sumą.
Ž.Augonė pabrėžia, kad nuorodos, į kurias nukreipia sukčiai (swed.pagalba-prieiga.com, swed.padeti-parama.com), neturi nieko bendro su „Swedbank“ veikla.
„Bankas klientams niekada nesiunčia tokio pobūdžio SMS pranešimų apie neva atliktus mokėjimus ir jų atšaukimą, taip pat nesiunčia tokių nuorodų ir niekada neprašo suteikti asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų“, − komentuoja banko atstovė.
Tokiu atveju, jei gyventojai visgi atskleidė savo asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis, jie raginami nedelsiant informuoti savo banką bei pranešti apie sukčiavimą policijai. Tai reikšmingai padidina galimybes sustabdyti arba grąžinti atliktus mokėjimus ir nustatyti sukčiavusius asmenis.
