– Jūsų žiniomis, ar daug lietuvių dabar važiuoja į Lenkiją apsikirpti?
– Nedarėme statistikos, bet manau, kad galbūt tokia galimybe naudojasi gyvenantys prie sienos su Lenkija esančiuose miestuose. Nemanau, kad iš didmiesčio kažkas važiuos į Lenkiją tvarkytis plaukų.
– Vyriškas kirpimas – 8 zlotai, vaikiškas – 5 zlotai, moterims paslaugos, kaip visada, šiek tiek brangesnės. Bet 8 zlotai tai yra mažiau negu 2 eurai. Kodėl ten tokios kainos? Gal ten plaukų priežiūros produktai kainuoja pigiau? Gal kirpykloms labiau apsimoka pirkti lenkiškus produktus?
– Manau, kad tie meistrai, kurie dabar yra sudarę sutartis su profesionalių priemonių tiekėjais, nenutrauks sutarčių dėl padidėjusių kainų. Visgi mūsų klientai, kurie daug metų eina pas savo mėgstamus meistrus, kuriais pasitiki, taip pat pažįsta jų naudojamus produktus. Bet gali atsirasti ir tokių, kurie pasinaudos galimybe.
Galbūt sau naudojimui namuose žmonės ir pirks tas pigias priemones, bet profesionaliam naudojimui skirtoms priemonėms būtini atitinkami aprašai, sertifikatai. Tad nemanau, kad specialistai mes viską, ką yra sukūrę, ir naudos lenkiškus produktus. Jeigu yra pigu, nereiškia, kad tai naudinga.
– Kadangi brangsta plaukų priežiūros produktai, ar tai nereiškia, kad neišvengiamai brangs ir paslaugos?
– Ir taip, ir ne. Negaliu atsakyti už visus, tačiau kainos, be abejo, keitėsi. O ar jos keisis toliau, nežinau. Kalbamės su nariais ir daugelis sakė, kad šiuo metu kelti kainas yra nelogiška, nes klientai yra tokioje pačioje situacijoje kaip ir specialistai – mokesčiai buvo padidinti visiems. Tad pasididinti kainas tam, kad specialistai galėtų išplaukti iš situacijos, nemanau, kad būtų sąžininga. Dar klausimas, kaip į tai pasižiūrėtų mūsų klientai.
Daugelis žmonių mėgsta pakomentuoti, kad mes keliame kainas. Tačiau, mūsų žiniomis, kainos daugių daugiausia kilo nuo 2 iki 5 eurų. Tai nėra labai daug, ypač kai specialistai gauna sąskaitas su 4 kartus padidėjusiomis sumomis.
– Lietuvoje daugelis kirpėjų dirba pagal individualią veiklą. Tai reiškia, kad jie patys ir sprendžia, kiek kainuos procedūros?
– Vis tiek reikia atsispirti nuo kažkokios kainų bazės. Kainą reguliuoja rinką, tad mes ir žiūrime, kaip ji reguliuoja. Dažnai girdžiu pasakymus, kad kokiame nors periferiniame miestelyje be galo gerai dirbanti kirpėja negali pakelti kainų iki tokių, kokios yra didmiestyje, nors naudoja tuos pačius produktus.
Galbūt būtų galima nustatyti salono lygį ir pagal tai paskaičiuoti kainas, tada klientai galėtų lengviau susigaudyti. Nes dabar apskritai nėra jokios sistemos, kontrolės, visi kainas nusistato tokias, kokių nori. Specialistai išsinuomoja darbo vietą ir dirba – nėra jokios klasifikacijos.
Manau, kad baigęs mokslus žmogus turėtų atidirbti tam tikrą laiką, kad galėtų būti kvalifikuotas ir dar kelti savo kvalifikaciją. Galėtų būti kaip sportininkas ar odontologas, kuris turi prasitęsti licenciją, atidirbti tam tikrą skaičių valandų ar panašiai.
Šį klausimą buvome iškėlę prieš 8-9 metus ir buvome labai nustebę, kai gavome tuometinės valdžios atsakymą, kad nepradėtume norėti to, kas yra neįmanoma. Na žinote, visose Europos šalyse tai yra įgyvendinama. Važinėju po pasaulį ir tikrai matau mūsų ir kitų šalių kainų skirtumus, nes kitose šalyse yra įsigalėjęs toks kainų saugiklis.
– Mieste apsikirpti kainuoja dvigubai brangiau nei rajone?
– Dažnai gaunu komentarų, kad dabar prasidėjusi klientų migracija iš didmiesčių į mažus miestelius, nes specialistai labai geri, suteikia kokybiškas paslaugas geromis priemonėmis ir klientams labiau apsimoka važiuoti į mažus miestelius. Tokia tendencija vienu metu tikrai buvo labai populiari ir tikrai žmonės tuo naudojosi.
– Nuoma turbūt irgi pigesnė?
– Kainų šuoliai labiausiai paveikė vilniečius, kone visi buvo šokiruoti, gavę dideles sąskaitas, taip pat buvo sunku kauniečiams ir kitiems iš didesnių miestų. O kai kurie rajonai šauniai susitvarkė su visais šildymais, tad ten nebėra taip brangu, kaip besinaudojantiems centralizuotu šildymu.
Bet apskritai vidutinis ir smulkus verslams, kuriam mes priklausome, yra nepavydėtinoje situacijoje. Mūsų pagalbos prašymai buvo išgirsti, bet realiai į juos nebuvo atsižvelgta, nes premjerei dirbantys pagal verslo liudijimus pasirodė nepatikimi ir ji pasakė, kad jie mokesčių valstybei nemoka. Bet tai netiesa, jie moka. Neįsivaizduoju, kas galėtų šiais laikais nemokėti mokesčių.
– Jūsų akimis, galimybių pasas (GP) industrijai padarė daugiau žalos ar naudos?
– Dabar tai bandome analizuoti. Visgi dauguma mūsų klientų laikėsi nurodymų, turėjo GP ir tik labai nedaug manipuliavo ir provokavo specialistus, kad neturi GP, bet vis tiek ateis. Tačiau susirgimų skaičiai parodė, kad dauguma tiek skiepytų, tiek su GP vis tiek buvo infekuoti ir turėjo persirgti.
– Tie, kurie neturėjo GP, vis tiek turėjo kažkur kirptis. Ir kirposi.
– Manau, kad tokie žmonės pasinaudojo „namudininkais“, dirbančiais pogrindyje. Manau, kad daugelis pogrindyje ir liko, nes yra žmonių, kurie nemėgsta apribojimų. Be to, ten ir pigiau, nes ten niekas jokių mokesčių nemoka.
Manau, kad Lietuvoje yra apie 30 proc. ar daugiau specialistų, kurie numojo ranka į viską. Žiūrėdami į emigracijos rodiklius ir į tai, kiek darbo įrangos dabar žmonės išparduoda, manome, kad jie nusprendžia uždaryti savo įkurtus grožio salonus ir pasuka kitais keliais. Kas sunkmečiu keis tą įrangą į geresnę? Šiandien išsilaikyti šioje srityje labai sudėtinga. Niekada niekuo nesiskundusių yra gal tik apie 10 proc. specialistų.
Dabar tiesiog laukiame, kad kuo greičiau ateitų pavasaris ir šita pandemija nuslūgtų ir galėtume ramiai dirbti.
