Pogrindyje gyvena puikiai
„Situacija tikrai labai bloga. Pavyzdžiui, viešbučiams elektra ir dujos anksčiau atsieidavo po 5 tūkst. eurų, o dabar jau atsieina po 26-29 tūkst. eurų. Vien energetikos kaštai siekia apie 48 tūkst. eurų per mėnesį, neskaitant vandens, atlyginimų, atidėtų mokesčių ir viso kito.
Vienas viešbutis Birštone, kuris jau buvo atsigavęs ir šiek tiek uždirbęs iš vietinio turizmo, turėjo viską atiduoti“, – portalui lrytas.lt pasakojo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Jai antrino ir Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė – anot jos, tam, kas vyksta dabar, ji net nerandanti paaiškinimo. „Kaštai dėl išaugusių šildymo, elektros kainų yra kosminiai. Jei grožio specialistai anksčiau dar kažkiek laikėsi, tai dabar visi rašo, kad situacija yra labai bloga.
Sumažėjo darbų, sumažėjo klientų dėl susirgimų skaičiaus ir GP. Klientų eilės jau seniai pamirštos. Tačiau tie, kas dirba pogrindyje, gyvena ir uždirba puikiai. Kai kurie žmonės visiškai nepaiso jokių reikalavimų, turi savo įsitikinimus ir atrodo, kad tiek buvęs GP, tiek ir apskritai pandemija yra visiškai „ne jų gyvenimas“, – neslėpė apmaudo J.Mačiulienė.
Sulaukia klientų grasinimų
Nors nuo naujų metų visi produktai ir kosmetikos priemonės yra gerokai pabrangusios, tačiau KGSA prezidentės teigimu, grožio salonai kainas pakėlė gana protingai – tik keliais eurais. Visgi portalui lrytas.lt ji guodėsi, kad klientai specialistus vis tiek linčiuoja.
„Dažnai girdžiu visiškai nerealių skaičių – net nelabai suprantu, kur kainos gali pakilti 30 eurų? Čia jau truputį nusikalbėjimas. Aš pati esu kirpėja ir tikrai ranką prie širdies pridėjusi galiu pasakyti – viskas pabrango 2 eurais, o kainos ir taip buvo nekeistos daug metų“, – tikino J.Mačiulienė.
Pasak jos, daugiau specialistai net nebegali kelti kainų – esą klientai grasina, kad jei grožio salonai dar kels kainas, jie išeis pas pogrindyje dirbančius specialistus.
Kad kainos nekeliamos, tvirtino ir E.Šiškauskienė – klientai nevažiuoja, viešbučių užimtumas nukritęs iki 25-30 proc. „Miestuose labai bloga padėtis, atvažiuoja tik vienas kitas užsienietis – dabar omikron atmaina labai paplitusi, atšaukinėjami skrydžiai.
Žmonės jeigu važiuoja, tai važiuoja į naujausius viešbučius, o mažesniuose miesteliuose, taip pat Kaune, Klaipėdoje, situacija labai baisi. Taip pat kurortuose sausis, vasaris apskritai yra tuštesni mėnesiai – kiek atvažiuoja vietinių, tiek viešbučių visą uždarbį iš jų suryja energetikos kaštai. O viešbutis juk toks namas, kurio negali užrakinti ir išeiti, nebešildyti“, – kalbėjo ji.
Todėl, LVRA prezidentės teigimu, paprasčiausiai nėra kam kelti kainų – vietiniai turistai nėra mokūs, o miestuose 75-80 proc. turistų sudarydavo užsieniečiai, kurių dabar nėra daug. „Tad viešbučiai dabar gali kelti, leisti kainas – tai niekam neįdomu. Paskaičiavome, kad dabar vidutiniškai nakvynė miestuose kainuoja apie 40 eurų be mokesčių ir pusryčių – tai juokinga kaina“, – aiškino E.Šiškauskienė.
Apsimetama, kad viskas gerai?
Verslininkų atstovės taip pat nerimavo, kad verslas nesulaukia valdžios pagalbos. „Jau rašėme laišką ir Premjerei, ir Vyriausybei, ir ministrams, jau nuo spalio pradžios kalbame, kad viešbučiams labai reikalinga pagalba dėl energetinių kaštų. Bet kaip nuo spalio vyksta diskusijos, taip jos ir tebevyksta iki šiol – vis derinami aprašai, vis Finansų ministerija derina priemones...
Europos Komisijos komunikatas sako, kad labiausiai nukentėjusiems verslams galima padėti iki šių metų birželio pabaigos, bet pas mus visiška tyla, nebėra jokio dialogo, niekas su mumis nekalba – atrodo, kad visiems viskas gerai, minimalų atlyginimą tik kelia taip, lyg nebūtų pandemijos. Nėra išsegmentuoti verslai, kuriems gerai, kuriems blogai“, – apmaudžiai kalbėjo E.Šiškauskienė.
Panašiai kalbėjo ir J.Mačiulienė – specialistai nerimauja ne tik dėl išaugusių energetikos kaštų, bet ir dėl vis pasigirstančių kalbų apie galimą karantiną. „Rašėme Vyriausybei laiškus ir klausėme, kas bus, jei visgi bus paskelbtas karantinas, nes dirbančių su verslo liudijimais tie 267 eurų neišgelbės. Dar vienas karantinas greičiausiai visiškai sužlugdytų grožio verslą“, – sakė ji.
Taip pat, KGSA prezidentės manymu, jeigu stipriai pakilo kainos, valdžia turėjo numatyti bent elementarias kompensacijas, jog žmonės galėtų ne tik susimokėti už komunalines paslaugas, bet kad jiems ir liktų pinigų.
„Pastaruosius dvejus metus komunikuojame su visomis ministerijomis ir dabar galvojame, kad galbūt reikėtų paprašyti, kad jos peržiūrėtų visas kompensacijas. Nes jei ir toliau bus tokia kainų pasiutpolkė, manau, kad daugelis specialistų vargu, ar išsilaikys.
O geriausias rodiklis – kai pravažiuoji per miestą dienos metu ir pamatai, kad dauguma grožio salonų neveikia arba ant durų kabo raštelis su telefono numeriu, kuriuo galima susisiekti esant būtinybei. Apskritai dabar nežinome, ką daryti, kad viskas pasikeistų“, – atkreipė dėmesį J.Mačiulienė.
Be to, ji sako iš narių gaunanti labai liūdnų laiškų ir net nežinanti, ką į juos atsakyti. „Neseniai man skambino vieno Vilniaus grožio salono vadovė ir guodėsi, kad iš salono išeina specialistai, nes nenori mokėti didesnių nuomos kainos. Ji nebežino, ką daryti, bijo, kad bankrutuos. Ir tokių skambučių yra labai daug“, – kalbėjo ji.
Kainas veikia ir atlyginimų didinimas
Ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, 2021 metais brango tiek prekės, tiek paslaugos ir šie kainų augimo tempai yra gana dideli. Pavyzdžiui, jei 2020 metais maistas sparčiai nebrango, tai dabar jo kainos iššoko jau pastebimai.
Visgi ji atkreipia dėmesį, kad reikšminga ir 2020 metų palyginamoji bazė – kadangi buvo karantinas, buvo suvaržytas judėjimas. Todėl, pavyzdžiui, maisto produktų gamintojams ir augintojams buvo apribotos galimybės parduoti produktus turgavietėse, dėl ko tuo metu buvo nukritusios daržovių ir kitų produktų kainos.
„O dabar prisideda tokie veiksniai kaip energetika – elektra, dujos, taip pat nafta, degalai, kurie veikia galutinių prekių gamybos procesų brangimą. Tai paveikia galutinių prekių kainą. Panašu, kad dar šių metų pirmąjį pusmetį stebėsime įspūdingus metinės infliacijos tempus, nes pernai kainų augimas įsibėgėjo tik baigiantis pavasariui.
Po to metinis kainų augimo tempas turėtų išsikvėpti, nebebūti dviženklis ir gąsdinantis. Bet matome, kad naftos kainos dar labiau pašoko, energetikos krizė turės įvairių liekamųjų reiškinių, tokių kaip pabrangusios trąšos, kurių poveikis nenumaldomai paveiks būsimo derliaus kainas. Tokių veiksnių poveikis dar ateis iki galutinio vartotojo, šiemet infliacija dar tikrai neleis mums atsipalaiduoti“, – įspėjo ekonomistė.
Gruodžio mėnesio duomenimis, per metus kainos yra padidėjusios beveik 11 proc. Ir ateinančius porą mėnesių, portalui lrytas.lt sakė I.Genytė-Pikčienė, jos gali kilti dar sparčiau – žiema tęsiasi, energetiniai ištekliai pabrangę, tad dar gali būti viršyta šiuo metu stebima infliacija.
Taip pat paslaugų kainas veikia ir atlyginimų didinimas, nes atlyginimai paslaugų kainodaroje sudaro didžiausią svorį.
