Vilniečiams situacija prasčiausia
„Išskyrus Vilnių, mano supratimu, didelio kainų šoko nėra“, – teigė Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Energetikos katedros profesorius Vytautas Dagilis. Išties didžiausios šildymo kainos šį sezoną pasiekė tik vilniečius.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovų teigimu, kokias kitą sezoną gausime sąskaitas už šildymą, priklausys nuo kuro kainų situacijos rinkoje ir klimatinių sąlygų.
Kadangi šildymo sąskaitą daugiausia lemia kuro kaina, prognozuoti kitą sezoną yra gan sunku. Visgi šilumos kilovatvalandės kaina yra taikoma visiems šilumos tiekėjo vartotojams vienodai.
Vis tik, kiek vartotojas sunaudos šilumos, anot VERT atstovų, priklauso nuo būsto efektyvumo, oro temperatūros bei tendencijos pasaulinėse energijos išteklių rinkose.
„Per metus (2021 m. lapkritis / 2020 m. lapkritis) biokuro kaina didėjo 94,72 proc. (nuo 10,12 Eur/MWh iki 19,70 Eur/MWh), gamtinių dujų kaina didėjo daugiau nei 5 kartus (nuo 15,28 Eur/MWh iki 82,21 Eur/MWh)“, – dalijosi statistika VERT atstovai.
Juolab prof. dr. V.Dagilio teigimu, Vilniuje reikėtų kiek kitokio šildymo būdo – dujų ir biokuro junginio. „Dujos, greičiausiai bus legalizuotos kaip pusiau žalias kuras, todėl gal vertėtų pagalvoti, kaip atgaivinti užkonservuotą kogeneracinę elektrinę.
Juk už elektrą dabar galima uždirbti. Jei kris dujų kaina, kris ir elektros kaina. Tuomet grįšim į variantą, kai pagrindinius pinigus uždirba pardavimai už šilumą“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė prof. dr. V.Dagilis. Anot jo, toks sprendimas lemtų pelningą darbą bet kokiomis aplinkybėmis. Taip, tokio tipo elektrinė sumažintų šildymo kainas vilniečiams.
Didesnę Vilniaus atskirtį išryškino ir kitų miestų gyventojų gaunamos gerokai mažesnės sąskaitos už šildymą. „Kauno energijos“ atstovai naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad būtent šilumos kainos Kauno miesto, Kauno rajono ir Jurbarko gyventojams laikosi vienos mažiausių.
Pasak „Kauno energijos“ atstovų, šį sezoną stipriai padidėjusios dujų ir elektros kainas savo nuosavuose būstuose autonomines šildymo sistemas naudojančius gyventojus privertė ieškoti pigesnių šildymo būdų. „Pastebime, jog pastaruoju metu atsiranda vis didesnis susidomėjimas galimybe prisijungti prie Kaune vis plačiau vystomos centrinio šildymo infrastruktūros“, – komentavo atstovai.
Juolab „Kauno energijos“ atstovai atkreipė dėmesį ir į tai, kad centralizuotai teikiama šiluma gali ir sumažinti kainą – kuo daugiau jungiasi vartotojų, tuo mažesnė galutinė šilumos kaina.
Suskubo taupyti
Dalis žmonių, neiškentę aukštų šildymo kainų arba pasiryžo būsto renovacijai, arba nusprendė keisti šildymo sistemą savo nuosavame būste.
Vis dėlto, anot prof. dr. V.Dagilio, susirūpinti dėl taupymo reikia, tačiau taip pat reikia skaičiuoti, ar toks sprendimas būtų tikrai pigesnis.
„Kita vertus, jei skaičiuojame, kad ekologiškos šilumos savikaina bus 100€/MWh (10c€/kWh), geoterminė šiluma daugiabučių ir individualių namų šildymui turėtų būti konkurencinga. Tikriausiai, su sąlyga, kad gyventojai ir elektrą gamintųsi“, – aiškino KTU profesorius. Jis taip pat pridūrė, kad radiatorius reikėtų pasikeisti į vadinamuosius „fancoil'us“.
„Šilumos siurblys ir šildo ir vėsina. Komfortą nesunku įvertinti. Yra dar vienas aspektas. Gamtosauginis. Iš esmės jis – pagrindinis, dėl kurio pasaulis sutaria, kad kiekvienas turėsime mokėti papildomai.
Senkantys šuliniai ir džiūstančios upės – tai tik tai, ką pastebime Lietuvoje. Bet ir tai veikia kaip namuose varvantis kranas“, – pasakojo prof. dr. V.Daginis.
Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos (ŠSVSA) direktorius Darius Jokubauskas taip pat pabrėžė, jog per pastaruosius kelerius metus šilumos siurblių susidomėjimas yra milžiniškas – Europoje Lietuva patenka į penketuką pagal parduodamų šilumos siurblių skaičių, tenkantį vienam gyventojui.
Vien 2020 m. Lietuvoje buvo parduota virš 20 tūkst. šilumos siurblių, o pardavimų augimas per pastaruosius kelerius metus siekė net 40 proc. Didele paskata gyventojams ne tik kosminės šildymo kainos ar klimato kaita, bet ir valstybės parama – iki 50 proc. kompensuojama tokios investicijos kaina.
Visgi tokios šilumos sistemos atsiperkamumą paskaičiuoti sunku – priklauso nuo būsto energetinės klasės, ploto ar reikiamo galingumo.
D.Jokubauskas patvirtino ir tai, jog šiuo metu ir bent penkerius metus į priekį šilumos siurbliai bus efektyviausia ir sąlyginai pigus būdas šildyti savo namus: gauti 100 proc. šiluminės energijos tereikia 25 proc. elektros iš grunto, saulės arba oro. Elektriniam šildymui ir radiatoriams to pačio kiekio šilumos gavimui, pasak specialisto, reikia 100 proc. energijos.
„Alternatyvų nelabai ir yra, juo labiau, kad yra teikiama parama šilumos ūkio modernizacijai, tai ta paskata rodo labai gerus skaičius Europos mastu.
Granuliniai katilai netrukus bus pripažinti kaip taršūs, dujos ir biokuras taip pat jau pripažįstamas kaip taršus kuras, tad lieka tik elektra iš vėjo saulės bei šilumos siurbliai“, – patikino D.Jokubauskas.
Kaip sakė KTU profesorius, oficialiosios prognozės teigia, kad dujų ir elektros kainos iki 2025 m. mažės ir netgi priartės prie buvusiųjų.
Visgi sunku pasakyti, ar Vilniuje šilumos kainos bus mažesnės. Mat Vilnius yra išskirtinis dideliu santykiniu plotu: „Tai reiškia, kad vilniečiams reikia išlaikyti brangią šilumos tiekimo infrastruktūrą ir daugiau sumokėti už šilumos nuostolius tinkluose.“
Yra ir kitokių išeičių
„Dabar toks susidomėjimas, kad tiekimo grandinės stringa, kai kas neturi pakankamai užsisandėliavę produktų“, – apie šilumos siurblių susidomėjimą atviravo D.Jokubauskas. Pasak ŠSVSA direktoriaus, klientams yra pabrėžiama – šilumos siurbliai turi tamprius saistus su saulės elektrinėmis.
Vartotojai, siekdami užsitikrinti visišką nepriklausomybę nuo elektros kainos ar geopolitinės situacijos, vis dažniau renkasi tokį derinį ir taip dar sutaupo – abu įrenginius remia valstybė.
Vis tik D.Jokubauskas pasakojo ir apie tokio šildymo trūkumus: būna ir taip, kad saulėtų metų laikotarpiu pagamintos energijos neužtenka, arba kai žiemą oro temperatūra siekia 20 laipsnių šalčio ir daugiau, šilumos siurblys nebetampa ekonomiška šildymo sistema. Per metus, tokios situacijos, anot specialisto, užklumpa vos kelioms savaitėms.
Pavyzdžiui, tie gyventojai, kurie vis dar naudojasi centralizuotai teikiama šiluma, neretai šilumos kainos būna vienos mažiausių. Štai „Kauno energijos“ atstovai tikino, kad kainos vienos mažiausių dėl to, jog daugiausiai naudojamas biokuras, nedidelė dalis dujų ir kito kuro.
Tam įtakos turėjo ir biokuro lėtesnis kainų kilimas, todėl būtent Kauno regiono ir kitų mažesnių miestų gyventojams situacija nebuvo tokia skaudi.
„Nors biokuro bei gamtinių dujų kainų padidėjimas neišvengiamai paveikia ir miesto šilumos kainas, centralizuotai tiekiama miesto šiluma Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke ir toliau išlieka pigiausias būdas šildytis lyginant su alternatyvomis – elektra, iškastiniu kuru“, – dėstė „Kauno energijos“ atstovai.
„Pavyzdžiui, nors „Kauno energijos“ centralizuotai tiekiama miesto šilumos kaina šį sezoną ir didėjo, ji išliko iki 40 proc. mažesnė, palyginti su autonominiu šildymu dujomis“, – portlaui lrytas.lt pabrėžė šilumos tiekėjas.
Tuo metu KTU prof. dr. V.Dagilio teigimu, jei siekiame tvaresnio sprendimo, tam reikia daugiau investicijų ir laiko: „Pastaroji krizė su dujų kainomis ir iš to išplaukiančiomis išdavomis – aukštesnėmis elektros kainomis bei infliacija – koreguoja ES strategiją, susijusią su atsinaujinančios energijos plėtra ir gal net su galutiniais tikslais.“
Kaip teigė prof. dr. V.Dagilis, Vilnius gali turėti tiek greitąjį, tiek lėtąjį šildymo kainų sumažinimo kelią. Pirmiausia, jei pasikeistų gamtinių dujų padtis ir Europos Komisijos projektas būtų priimtas, specialistas siūlytų dešimtmečio išeitį: „Siūlyčiau atsiminti užkonservuotą Vilniaus 3-iąją kogeneracinę elektrinę.
Kogeneracija didele dalimi amortizuoja problemas dėl žaliavų kainos svyravimų. Juk net esant šios dienos, tiesiog ekstremalioms, kainoms, įmonė dirbtų nenuostolingai ir net galėtų leisti sumažinti šilumos kainą.
„Ilgasis kelias turėtų prasidėti beveik iškart. Jis turi vesti atsinaujinančios energijos link, pirmiausiai biokuro deginimo. Po namų renovacijos biokuras galėtų padengti apie pusę Vilniaus šilumos poreikio“, – pasakojo KTU profesorius.
Jo teigimu, jei būtų sugalvota pasukti tokiu keliu, be šilumos siurblio taip pat galėtų būti deginamas vandenilis. Tačiau tokiai idėjai reikėtų projektuoti saulės jėgaines ar vandenilio saugyklas.
Visgi KTU profesorius atkreipė dėmesį, kad Vilniuje ir taip turėtų atsirasti daugiau biokurą naudojančių kogeneracinių elektrinių. Prognozuojama, kad pastarosios perspektyvios technologijos galėtų atsirastų ir kituose Lietuvos miestuose, vietoje dabartinių katilinių.
„Taip būtų išvengiama įprastai didelių nuostolių tinkluose, nes pats tinklas būtų dešimteriopai trumpesnis“, – aiškino pašnekovas. Vis tiek jis pabrėžė, kad tai tik keli idėjiniai štrichai, tačiau ekonomiškesnės ir pigesnės šilumos technologijos turėtų laukti tik ateityje.
