Geriausia atostogauti gegužę
Nors atostoginių kiekis visada lieka toks pat, tačiau jų dydis keičiasi, primena D.Čibirienė. „Atostoginių skaičiavimui naudojamas vidurkis, apskaičiuojamas iš trijų praėjusių mėnesių faktiškai dirbtų dienų ir už tas dienas faktiškai gauto darbo užmokesčio (DU).
Šis vidurkis kinta, nes kiekvienas mėnuo turi skirtingą darbo dienų skaičių – ir todėl visai nesvarbu, kad žmogaus DU kas mėnesį buvo vienodas – dėl to išeina, kad atostoginių vidurkis vieną kartą yra didesnis, kitą – mažesnis“, – atkreipia dėmesį ji.
Jei darbuotojas uždirba 1,5 tūkst. eurų per mėnesį ir jo alga 2022 m. nedidėjo, o išliko tokia pati kaip 2021 m. ir šis darbuotojas išeina atostogauti 10 darbo dienų, tai, skaičiuoja LBAA prezidentė, 2022 m. jam būtų blogiausia atostogauti vasarį, nes jo DU su atostoginiais už 10 darbo dienų vasario mėnesį bus mažesnis 75 eurais „ant popieriaus“.
„Dar „blogas“ mėnuo yra lapkritis – jo alga sumažės beveik 58 eurais. O jeigu toks darbuotojas atostogautų gegužės mėnesį, jo alga „ant popieriaus“ būtų beveik 56 eurais didesnė – būtent dėl vidurkio įtakos. Dar jam būtų neblogas kovas – alga padidėtų 44 eurais“, – aiškino D.Čibirienė.
Visgi kovo mėnesis nėra toks palankus žmonėms, kurių alga didėja. Tokiems darbuotojams, jos teigimu, faktiškai pačius pirmus tris metų mėnesius – sausį, vasarį ir kovą – kuriems atostoginių vidurkiai būtų skaičiuojami iš 2021 m. duomenų, atostogas reikėtų pamiršti.
„Kadangi 2021 m. buvo mažesnė alga, tai automatiškai ir atostoginiai bus mažesni. Apskritai jei didėja algos, geriausia pirmą metų ketvirtį neatostogauti, jeigu kalbame apie pinigus. Bet ar verta tuos kelis eurus iškeisti į sveikatą, jei žmogui tikrai reikia tų atostogų?“ – portalui lrytas.lt kalbėjo LBAA prezidentė.
Tačiau jokio skirtumo nepajus tie darbuotojai, kurie uždirbo minimalią mėnesinę alga (MMA) arba mažiau nei 730 eurų 2021 m. „Kai bus skaičiuojami jų atostoginiai, pagal Darbo kodekso nuostatas draudžiama paskaičiuoti mažesnius atostoginius nei MMA, jei žmogus dirba pilnu etatu.
Jeigu į vidurkį ir bus įtraukiamas, pavyzdžiui, 650-700 eurų DU, kaip buvo praeitais metais, vis tiek bus laikoma, kad vidurkis turi būti skaičiuojamas iš 730 eurų – iš MMA“, – sakė D.Čibirienė.
Paprastai darbuotojui per metus priklauso 20 darbo dienų atostogų ir atostoginiai mokami už darbo dienas, primena ji. „Jei žmogus atostogauja nuo pirmadienio iki sekmadienio, jis atostoginius gaus už 5 darbo dienas. O jei į šią savaitę pakliuvo kokia švenčių diena, tai atostoginius jis gaus jau už 4 darbo dienas“, – atkreipė dėmesį ji.
Atostoginių dydį keičia ir premijos
Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės, visgi mažuma darbuotojų skaičiuoja, kaip išlošti iš atostogų. Jos manymu, taip nebent daro tie, kurie atostogas leidžia namuose ir nesiruošia nieko rimto veikti.
„Daugiausiai žmonės planuoja atostogas pagal sezoną – vasarą, o tie, kas turi vaikų, savo atostogas labai derina prie jų atostogų. O mėgstantys išvažiuoti į užsienį išvis žiūri, kad būtų ne sezonas, nes paprastai jiems svarbu gauti pigesnę kelionę“, – pastebi ji.
Visgi, pasak I.Ruginienės, profesinės sąjungos jau kelerius metus diskutuoja, kad galbūt reikėtų suvienodinti atostoginių sumas. „Bet kažkaip niekas iki šiol nepasiūlė geresnės tvarkos – kiek buvo siūlyta variantų, visi jie buvo darbuotojams nepalankūs.
O ta vystoma tema, neva darbuotojai uždarbiauja naudodamiesi atsotogomis, yra visiška nesąmonė. Juk ne kiekvienas darbuotojas gali gauti atostogas tada, kada nori – dažniausiai darbovietės turi tvarką, kad metų pradžioje sudaro atostogų grafikus ir tik vėliau, jei kažkas nori keisti grafiką, tai daroma su darbdavio sutikimu arba papildomu susitarimu.
O tokių darbuotojų, kurie atostogautų visą mėnesį, irgi tėra vienetai. Dažniausiai ilgiausiai atostogaujama 10 darbo dienų-2 kalendorines savaites. Ar per tas 2 savaites galima labai jau kažką užsidirbti atostogaujant? Abejoju“, – aiškino LPSK pirmininkė.
Taip pat atostoginių dydį gali pakoreguoti ir per paskutinius tris mėnesius prieš atostogas gautos premijos ar apmokėjimai už viršvalandžius, šventines dienas, mat tai pakelia DU.
„Tačiau kiek yra tokių mėnesių, kada gali gauti didesnius atostoginius? Dažniausiai tai visiškai priklauso nuo darbdavio, nes tai paprastai susiję su papildomomis premijomis, kaip, pavyzdžiui, metų gale teikiamas 13-as atlyginimas. Bet kiek tų žmonių nori sausio mėnesį atostogauti? Turbūt jų nėra daug.
O jeigu darbdaviai visgi mato, kad kažkas bando piktnaudžiauti, gali tai pakoreguoti – išdėstyti premijas metų bėgyje, iškart nemokėti didelės sumos ir panašiai. Darbdaviai gali viską suvaldyti ir sureguliuoti.
O kad atlyginimų vidurkius darbuotojai pasikelia dirbdami viršvalandžius, naktines pamainas, šventinėmis dienomis, tai čia jau apskritai liūdniau – nors vidurkis lyg ir neblogas, bet matome, kad pagrindiniai žmonių atlyginimai menki. Tad jei atostogų metu jie gaus kiek didesnę kompensaciją, aš manau, kad čia nebus nieko blogo“, – portalui lrytas.lt dėstė I.Ruginienė.
Visgi Lietuvoje vis dar tebėra problema, kad darbuotojai neišnaudoja savo atostogų, pastebi ji. Kai kuriems sunkiai pavyksta išeiti atostogų, nes įmonėje visada „yra daug darbo ir nėra tinkamo laiko ilsėtis“.
„Kai buvo įvestas pakeitimas, kad kompensaciją galima gauti tik už 3 metus neišnaudotų atostogų išeinant iš darbo, pamatėme, kad žmonės yra sukaupę daug atostogų. Bet dabar jau matome, kad stengiasi žmonės išnaudoti atostogas – nors iki 3 metų vis tiek turi jų prikaupę“, – pasakojo ji.
Atostogauti vasarą nebenori
Baro „Būsi trečias“ savininkas Martynas Dacius portalui lrytas.lt pasakojo, kad per pandemiją pasikeitė darbuotojų įpročiai – kai kurie nebenori atostogauti. „Prašymų tikrai sumažėjo. Prieš pandemiją visi norėdavo atostogauti vasarą, kokias 3 savaites, bet praeitąmet tik keli darbuotojai paprašė atostogų šiltuoju metu. Visi buvo išsiilgę darbo, nes dauguma nedirbo pusę metų. Dirbo tik tie, kurie gamino maistą išsinešimui, tai tik šie paprašė atostogų vasarą“, – pastebėjo jis.
Anot verslininko, kai maitinimo įstaigos per karantinus buvo uždarytos pusei metų, jų darbuotojai vasarą sakė, kad prisiatostogavo ir nori atsidirbti – mat bijojo, kad vėl bus karantinas, per kurį ir taip teks ilsėtis.
„Buvo pas mus ir nemaža darbuotojų kaita – dalis po karantino išėjo iš darbo ir pasiėmė sau priklausančias atostogas. Karantinas kolektyvą paveikė gana stipriai, tokios darbuotojų kaitos anksčiau nebūdavo. Išeinantys iš darbo sakė tiesiog baiminąsi nežinomybės šioje srityje, kai kurie išvažiavo į užsienį“, – kalbėjo M.Dacius.
Sulos produktus Šalčininkų rajone gaminančios įmonės „Straikas“ direktorius Gintaras Didžiokas taip pat pastebėjo, kad per pirmą karantiną dėl prastovų darbuotojai atostogavo mažiau. „Bet jau praeitais metais, kadangi jau nebuvo griežto karantino ir prastovų, viskas daugmaž buvo įprastai“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Nors sukaupto atostoginių rezervo dar neskaičiavo, tačiau, anot G.Didžioko, nelabai darbuotojai jo ir susikaupia, nes praktiškai visi vienodai pasiima atostogas. „Kartais atostogas imame visi organizuotai, pavyzdžiui, kalėdiniu laikotarpiu sustabdome gamybą ir visi atostogaujame“, – pasakojo verslininkas.
„Iš konsultacinės savo veiklos pastebime, kad pandemijos metu sumažėjo darbuotojų prašymų atostogauti. Galbūt tai susiję su karantinu, galbūt taip yra dėl to, kad daug kas dirba nuotoliniu būdu. Tačiau, bet kokiu atveju, darbuotojai per metus visais atvejais privalo nepertraukiamai atostogauti bent 10 darbo dienų“, – portalui lrytas.lt sakė Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius Šarūnas Orlavičius.
