Praėjusių metų trečio ketvirčio statistika rodo, kad algos per metus augo beveik 10 procentų. Tai buvo pirmas metų ketvirtis Lietuvos istorijoje, kai statistiškai vidutinė ketvirčio alga į rankas šalyje viršijo 1 000 eurų (1 012,4 euro neto).
Sykiu metinis vartojimo kainų šuolis (infliacija) praėjusių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2020 metų laikotarpiu, siekė 6,3 procento, o lapkritį jau net 9,2 procento.
Akivaizdu, kad statistiškai augančius atlyginimus parėjusiais metais „suvalgė“ augančios kainos. Ko tikėtis šiais metais?
Didėja minimumas
Labiausiai, iki 730 eurų, paaugusia minimalia alga (MMA) ir iki 460 eurų išaugusiu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD) galės pasidžiaugti žmonės, kurie uždirba būtent minimumą. Tokių dirbančiųjų, kurie gauna minimumą ir mažiau, Lietuvoje yra apie trečdalis.
Gaunantiesiems MMA pajamos į rankas nuo sausio auga beveik 14 procentų (apie 65 eurus) – nuo 468 iki 533.
Tuo tarpu į rankas gaunantieji 1 000 eurų ir daugiau NPD didinimo praktiškai nepajus. Todėl maždaug vidutinį darbo užmokestį gaunantys dirbantieji privačiame sektoriuje, norėdami, kad bent būtų kompensuota infliacija, patys turės prašyti darbdavių kelti jiems algas.
Dirbantiesiems viešajame sektoriuje valstybė numatė algų didinimą. Skaičiuojama, kad šiemet gydytojams atlyginimas į rankas vidutiniškai didės 90 eurų, statutiniams pareigūnams – 105 eurais, mokytojams – 100 eurų, valstybės tarnautojams – 36 eurais.
Mokyklų darbuotojams vidutiniškai atlyginimai šiemet augs 10-12,5 procento, mokyklų vadovų algos – iki 20 procentų.
Apie 12,5 procento turi augti aukštųjų mokyklų darbuotojų algos, šalies medikų atlyginimai turėtų padidėti maždaug 6 procentais.
Pirminės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis į rankas kitais metais turėtų didėti daugiau nei 100 eurų. Visose vidaus reikalų sistemos įstaigose atlyginimai šiemet turėtų viršyti 1 000 eurų.
Auga pensijos
Auga šiemet ir pensijos. Vidutinė pensija turint privalomąjį darbo stažą šiemet auga 9,9 procento – nuo 441 iki 489 eurų.
Nuo 28,6 iki 32 eurų šiemet auga ir vienišo neįgaliojo ar pensininko išmoka. Ją šiemet žmonės gaus savaime, be atskiro prašymo, be to, skelbiama, kad šiemet tokias išmokas gaus 280 000 žmonių – beveik 5 kartus daugiau nei pernai.
Vaikai – ne prioritetas
Nors demografinė situacija yra prasta ir žmonių skaičius šalyje mažėja, vaikus auginančioms šeimoms valstybė šiemet nebuvo dosni.
Nors kai kurie politikai mano, kad jau šiandien vaiko išmoka turėtų siekti 150 eurų, valdžiai kol kas sunkiai sekasi pasiekti ir prieš kelerius metus įvardytą 100 eurų ribą.
Universali išmoka vaikui šiemet auga tik 5 procentais iki 73,5 euro. Akivaizdu, kad tai nekompensuos net infliacijos lygio.
Gausios nepasiturinčios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos gaus 116,76 euro vaiko išmoką.
Didėja ir globos išmoka, kuri nesikeitė du dešimtmečius. Išmokos dydis bus diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius: vaikams iki 6 metų bus skiriama 218 eurų, vaikams nuo 6 iki 12 metų – 252 eurai, vaikams nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, – 273 eurai, buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – 273 eurai.
Teks ploninti pinigines
Tačiau augant pajamoms augs iš išlaidos. Nors akcizas degalams šiemet nedidinamas, tačiau vartojantiesiems kitas akcizines prekes teks labiau paploninti pinigines.
Nuo sausio 1 dienos išaugo akcizas alui, vynui, etilo alkoholiui, tabakui ir elektroninių cigarečių skysčiui.
Skaičiuojama, kad dėl akcizų didinimo cigarečių pakelis brangs 17 centų, o kaitinamojo tabako – 27 centais.
Alaus skardinė (0,5 litro) dėl akcizo brangs 2 centais, 0,5 litro stipraus spiritinio gėrimo – 0,32 euro, 0,75 litro butelis vyno ir kitokio fermentuoto gėrimo per 8,5 proc. stiprumo – 15 centų.
Didėja komunaliniai
Tačiau labiausiai gyventojai turėtų pajusti komunalinių mokesčių augimą.
Visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ tiekiama elektra gyventojams nuo sausio pabrango beveik dešimtadaliu. Vieno tarifo kilovatvalandės kaina šoktelėjo nuo 15,2 iki 16,7 cento.
Tačiau realiai elektros kaina rinkoje per metus augo apie 3 kartus. Todėl nuo didesnio kainų augimo gelbėja tik Vyriausybės sprendimas iki metų vidurio atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą antros grupės vartotojams.
Tačiau elektros kainų augimą jau pajuto gyventojai, šią paslaugą perkantys iš nepriklausomų tiekėjų, bei verslas. Belieka tik tikėtis, kad kai metų viduryje bus įgyvendintas atidėtas elektros rinkos liberalizavimo etapas, elektros kainos biržoje stabilizuosis ir smūgis per vartotojų pinigines nebus toks skaudus.
Gamtinės dujos vartotojams šiemet taip pat pabrango nuo 21 iki 27 procentų priklausomai nuo suvartojimo ir plano. Populiariausio plano dujas maistui ruošti naudojamų dujų 1 kubinio metro kaina pasiekė 80 centų.
Dujų brangimas galėjo būti daug didesnis, tačiau Vyriausybė siekė sušvelninti kainų kilimą priimdama sprendimą jį amortizuoti išdėstant per laikotarpį iki 5 metų. Todėl už dabartinį energijos išteklių brangimą vartotojai tolygiai mokės iki 2027 metų.
Brangsta ir Klaipėdoje
Energijos išteklių brangimas atsiliepė ir vandens bei šilumos kainoms.
Klaipėdoje centralizuotai AB „Klaipėdos energija“ tiekiama šiluma sausio mėnesį kainuoja 7,1 cento už kilovatvalandę. Tai net 35 procentais brangiau nei tą patį 2021 metų mėnesį.
Tiesa, Seimas praėjusiais metais padidino galimybę gauti kompensaciją už šildymą mažas pajamas gaunantiems asmenims. Skaičiuojama, kad pagal naująją tvarką kompensacijos už šildymą priklausys apie 110 000 asmenų. Tai apie 15 000 daugiau nei pernai. Gyventojai dėl kompensacijų turi kreiptis į savivaldybę arba elektroniniu būdu www.spis.lt.
AB „Klaipėdos vanduo“ šalto vandens ir nuotekų valymo paslaugos nuo vasario taip pat brangsta 19 procentų – nuo 1,73 iki 2 eurų už kubinį metrą. Tiesa, beveik perpus pinga skaitiklių priežiūros (abonentinis) mokestis, todėl bendras pabrangimas nebus toks žymus.
Mokamas parkavimas
Nuo sausio 1 d. Klaipėdos mieste išsiplėtė ir teritorija, kurioje parkavimas tapo mokamas. Atsirado mėlynoji zona Sportininkų gatvės rajone tarp J. Janonio ir Malūninkų gatvių ir teritorija nuo Sausio 15-osios g. iki Kauno ir Agluonos gatvių. Šioje teritorijoje automobilio statymas negyvenantiems šioje teritorijoje kainuos 1,5 euro per dieną.
Plėsdama teritorijas ir brangindama automobilių statymą miesto centrinėje dalyje Klaipėda siekia paskatinti daugiau naudotis viešuoju transportu. Šiemet bilietai važiuoti miesto autobusais nebrango. Be to, padaugėjo lengvatų. Miesto Taryba priėmė sprendimą, kad nuo šių metų asmenims, sulaukusiems 70 metų, metinis viešojo transporto bilietas kainuoja tik 10 eurų.
Ateityje lengvatas važiuoti autobusais planuojama plėsti.
Krizės nuojauta
Ekonomistai pastebi, kad šiemet Vyriausybės politika yra palanki mažiausias pajamas gaunantiems žmonės, o labiausia augančias kainas turėtų pajusti vidutinė klasė – apie 1 000-2 000 į rankas uždirbantys žmonės.
Baugina ir dar viena tendencija. Paskutinį kartą tokia didelė metinė infliacija Lietuvoje buvo 2008 metais – apie 12 procentų. Po to sekė ekonominė krizė, kai 2009 metais Lietuvos bendras vidaus produktas sumažėjo beveik 18 procentų, nedarbo lygis šoko tris kartus, o valstybės skola per porą metų padvigubėjo.
Ar tikrai neteks bristi į tą pačią balą?
