Kalėdos jau visai čia pat, tačiau dovanų paieškos dar tęsiasi. Vieni linkę išlaidauti, kiti apsiriboja minimaliomis sumomis, o ir dovanų pasirinkimas skirtingas.
„Dažniausiai dovanoju materialius daiktus – papuošalus, kristalus, knygas. Artimam žmogui turbūt 20 eurų išleidžiu, kartais ir daugiau“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo kalėdiniame miestelyje sutikta mergina.
„Geriausia dovanoti prasmingas, naudingas dovanas, ne suvenyrus. Na, pavyzdžiui, sūnui nupirkau belaides ausines“, – vardijo kita kalbinta moteris.
„Gaminau dovanas pati“, – sakė viena praeivių.
Swedbanko finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė džiaugiasi, kad lietuviai vis dažniau renkasi prasmingas dovanas, kreipia dėmesį į tvarumą ir ieško vietos verslininkų dovanų.
„Tai tikrai džiugu matyti, šitie metai vėl rodo, kad nusiteikimas dovanas rinktis smulkiųjų verslininkų mugėse, įvairiose šventinėse, prie eglių vykstančiose ar miestų erdvėse yra gana aktyvus. Ypač jaunimas ir verslininkai sako, kad jie ten ieškos savo šventinių dovanų. Tai rodo tokį ir mūsų solidarumą, ir vis tik tvaresnį pasirinkimą“, – kalbėjo ji.
Swedbanko atliktas tyrimas atskleidė ir vieną iš pagrindinių lietuvių bruožų – praktiškumą. Dažniausiai dovanų sąraše: kuponai, knygos, kelionės, sveikatingumo ir vandens pramogos.
„Taupymo nesijaučia. Mes veikiame trijose rinkose – Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje – tai. Sakyčiau. pozityviausiai dovanų atžvilgiu yra nusiteikusi Lietuva. Tas labai smagu, reiškia, mes su pandemine situacija susitvarkėme geriausiai. Visus metus vertinant, tai gal daugiau nei 20 proc išaugusi vidutinė suma, skiriama dovanai. Tai žmonės nori ir gali išleisti daugiau dovanoms“, – pastebi „Geradovana.lt“ generalinis direktorius Ernestas Vasiliauskas.
„Šiais metais mes tikrai dar daugiau parduodame negu praeitais. Kažkokių ryškių tendencijų skirtumo tai tikrai nėra, tik na, sakyčiau, tikrai dominuoja literatūra vaikams, kalėdinės knygutės ir šiais metais tikrai matome, kad „eina“ netradicinių receptų knygos. Vienos iš dominuojančių dovanų, ko gero, sakyčiau, vis tiek visą laiką lieka klasika, grožinė literatūra“, – pasakojo „Knygos.lt“ vadovas Dovydas Pauliukonis.
Po atlikto tyrimo išryškėjo ir kita tendencija. Nuo 2017 metų vaišių stalui planuojama išleisti vis mažiau. Kasmet vienas lietuvis išmeta vidutiniškai 60 kg maisto, tad išlaidų planavimas Kalėdų vaišėms duoda teigiamų rezultatų.
„Tai galbūt yra gera tendencija, nes mes išmokome kažkaip pasiplanuoti, galbūt pasidalinti, suneštinį tą vaišių stalą daryti. O kitas dalykas – ir tas vaišių stalas mažesnis paskutiniu metu. Nes mes nežinome, kiek mūsų bus, kiek galėsime susitikti, kokio didumo tos šventės bus“, – sakė J.Cvilikienė.
Gyventojų nuomonės tyrimų rezultatai parodė, kad dėl koronaviruso pandemijos apie 40 procentų lietuvių dovanoms pradėjo taupyti iš anksto.
