Skurdo rizikos lygis Lietuvoje vis dar vienas didžiausių ES, pagal šį rodiklį pernai Lietuva buvo 22 iš 26 ES šalių, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.
Socialinės apsaugos išlaidos išmokoms pernai padidėjo 12 proc. ir sudarė apie 8,9 mlrd. eurų, o jų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su 2019 metais, šiek tiek sumažėjo. Tai reiškia, kad nemokant socialinių išmokų Lietuvos skurdo rizikos lygis 2019 metais būtų 9,5 proc. punkto, o 2020 metais – 8,7 proc. punkto didesnis,
„Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, apie 140 tūkst. šalies gyventojų, pernai metų duomenimis, gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Nors pastaruoju metu išmokos auga, tačiau, gerėjant ekonomikai, jų santykis su BVP kinta nedaug.
Tai reiškia, kad išmokomis palaikomas pastovus skurdo rizikos lygis“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė Akvilė Kernagė.
Socialinių išmokų santykis su BVP, 2019 metais sudaręs 16,1 proc., pernai padidėjo iki 18,3 procento. ES vidurkis 2019 metais siekė 26,9 procento.
Savivaldybių socialinės paramos vidutinis veiksmingumas 2017–2020 metais siekė 5,2 balo iš dešimties, skirtumai tarp savivaldybių nėra dideli.
Netolygumai tarp savivaldybių stebimi pagal kai kuriuos indekso rodiklius – pavyzdžiui, skurdo rizikos lygis svyruoja nuo 13,5 iki 38,5 proc., socialinės pašalpos gavėjų ir skurstančių asmenų santykis – nuo 1 iki 25 procentų.
Anot Valstybės kontrolės, didžiųjų miestų savivaldybėse yra geresnė situacija skurdo mažinimo srityje, bet socialinių paslaugų rodikliai blogesni.
