Kaip teigė Lietuvos banko konferencijoje kalbėjusi finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, Lietuva yra gavusi rekomendacijas iš Europos Tarybos plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija siūlo didinti savivaldybių pajamas, įskaitant ir turto apmokestinimą.
Dabar Lietuvoje komercinis NT apmokestinamas mokant mokestį, kurį 0,5-3 proc. intervalo ribose nustato savivaldybių tarybos. Šis mokestis įskaitomas į savivaldybių biudžetus. 2020 m. komercinį NT mokestį deklaravo 55,8 tūkst. mokėtojų, kurie sumokėjo 102,1 mln. eurų.
Nekomerciniam NT taikomas progresinis 0,5-2 proc. mokesčio tarifas. Kol kas neapmokestinamas fiziniams asmenims priklausantis nekomercinis NT, kurio vertė neviršija 150 tūkst. eurų (asmenims, turintiems tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką – 200 tūkst. eurų).
Šis mokestis įskaitomas valstybės biudžetą. Nekomercinio NT mokestį 2020 m. deklaravo 12,6 tūkst. asmenų, kurie sumokėjo 5,1 mln. eurų.
„Lietuva iš kitų šalių išsiskiria, kad apmokestinamas ne konkretus turto vienetas, o NT verčių suma.
Kitose šalyse dažniausiai pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomos tam tikros lengvatos: arba jis visai neapmokestinamas (Portugalija, Italija), arba taikomas mažesnis mokestinis tarifas (Suomija, Lenkija), arba ribojimas verte ar plotu (Slovėnija, Graikija), arba taikomas mokesčio kreditas, priklausomai nuo išlaikytinių skaičiaus (Latvija, Italija), arba mažinama pagrindinio gyvenamojo būsto vertė (Bulgarija)“, – vardijo R.Bilkštytė.
Liuksemburge, Nyderlanduose teisė spręsti dėl mokesčio lengvatų perduota savivaldai.
Kai kur, tarkime, Slovakijoje, dalyje JAV valstijų, mažinamas mokestis mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Švedijoje taikomos laikinos lengvatos naujiems, Čekijoje – energiją taupantiems namams.
Finansų ministerija svarsto kelis modelius, kaip galėtų būti koreguojamas Lietuvoje dabar taikomas NT mokestis.
Pirmoji alternatyva
Tai būtų Portugalijos, Italijos pavyzdys, kai būtų apmokestinamas visas nekomercinis NT, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, nepriklausomai nuo jo vertės.
Šios alternatyvos privalumai, anot viceministrės: labai lengvai suprantamas lengvatos taikymo ir nesudėtingas administravimo mechanizmas. Tačiau yra trūkumas, kad lengvata nebūtų socialiai orientuota, neskatintų regionų plėtros.
„Pagal šį scenarijų gali būti, kad gyventojas, turintis vieną brangų gyvenamąjį būstą, kur registruota jo gyvenamoji vieta, būtų visiškai atleistas nuo mokesčio. Tačiau kitas, turintis nedidelį būstą ir, pavyzdžiui, nedidelį sodą, kurių verčių suma būtų mažesnė, iš dalies būtų apmokestinamas labiau“, – aiškino R.Bilkštytė.
Antroji alternatyva
Šiuo atveju pagrindiniam gyvenamajam būstui būtų taikomas neapmokestinamas dydis pagal savivaldybes. Tai reiškia, kad būtų apmokestinamas visas nekomercinis NT, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, priklausomai nuo jo vertės. Neapmokestinamieji dydžiai galėtų būti nustatomi įstatymo lygmeniu pagal konkrečias savivaldybes.
Kaip nurodė viceministrė, šis siūlymas sustiprintų savivaldos suinteresuotumą gerinti NT vertę lemiančias sąlygas, sukurtų galimybes lanksčiai taikytis prie atskirų savivaldybių NT specifikos ir socialinių realijų. Vis dėlto savivaldybių pajamos būtų apribojamos neapmokestinamąja verte.
Trečioji alternatyva
Finansų ministerija svarsto ir tokį kelią: pagrindinį gyvenamąjį būstą iki savivaldybės medianos apmokestinti mažesniu tarifu, o viršijus medianą – didesniu tarifu ar progresiniais tarifais. Visas kitas nekomercinės paskirties NT būtų apmokestinamas pagal įstatyme nustatytas mokesčio tarifo ribas.
„Šios alternatyvos privalumai: prielaidos tvarių finansų užtikrinimui bei savivaldos savarankiškumui didinti. Trūkumas – savivaldybių pajamos apribojamos mažu tarifu“, – kalbėjo R.Bilkštytė.
Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius atkreipė dėmesį, kad dabartinis NT turi apatinę ribą: kai NT kainos kyla – mokestis paliečia vis didesnę rinkos dalį. Tad jis turi stabilizuojančią funkciją.
Viceministrė R.Bilkštytė tikino, kad Finansų ministerijos tikslas – padaryti, jog visas surenkamas mokestis už nekomercinį turtą eitų į savivaldybių biudžetus. Tuo metu dabar, kai jis įkrenta į valstybės biudžetą, esą neįmanoma paskirstyti, kiek pajamų pagal NT buvimo vietą turėtų gauti savivaldybės. Be to, su naujuoju NT mokesčio modeliu savivalda turėtų daugiau savarankiškumo.
Pakeitus NT mokesčio tvarką, vietoje 12,6 tūkst. asmenų, kurie 2020 m. jį sumokėjo, mokėtojų būtų apie 1mln. 400 tūkst. Svarstoma, kad mokesčių administratorius kiekvienam pagal atskirą NT objektą galėtų pateikti deklaraciją.
„Yra sakančių, kad stiprus akcentas į savivaldybes – mokesčio silpnoji vieta. Nė vienas vietos politikas, kuris nori būti perrinktas, nedrįs pasiūlyti didesnio tarifo – visada bus taikomi mažesni mokesčiai. Be to, tikslas savivaldybėms suteikti daugiau lėšų per siauras: NT mokestis savo esme yra geras, jis gali atlikti žymiai daugiau funkcijų“, – komentavo T.Garbaravičius.
Į tai R.Bilkštytė atsakė, kad savivalda kaip maži vaikai – nori iš tėvų gauti pajamų, bet tuo pat metu ir būti savarankiški. „Dabar turės teisę nuspręsti, kiek mokesčio taikyti“, – kalbėjo viceministrė.
Kokie galėtų būti NT mokesčio tarifai, kol kas neaišku.
