Tačiau vertėtų neužmiršti, kad yra nemaža dalis žmonių, kurie šiais metais naudojasi iš praeito sezono likusiu kuru ir dar tik ruošiasi pasirūpinti malkomis ar briketais 2021–2022 metrų šildymo sezonui.
Brango malkos
Brangesnė žiema šiemet bus ne tik tiems, kas šildosi dujomis ar naudoja centralizuotą šilumą. Į viršų šoktelėjo malkų kaina. Kaip teigia malkininkai, malkinės medienos kaina išaugo beveik iki 35 procentų. Skaičiuojama, kad vienam šeimos ūkiui šildymas malkomis bus brangesnis apie 150 eurų. Ir tai kūrenant pigiausias malkas.
Trūksta biokuro
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktorė Vilma Gaubytė paaiškino, kodėl šoktelėjo malkinės medienos kaina, nes iš Baltarusijos sustojo biokuro tiekimas.
„Kad biokuro tiekimas iš Baltarusijos sustos, buvo žinoma jau kelerius metus. Tačiau valdžia nieko nedarė, kad būtų atkurta vietinės žaliavos panaudojimo grandinė. Tai yra valomi miškai – ir ta pigiausia mediena naudojama biokurui.
Jeigu neatkursime žaliavos tiekimo grandinės šalyje, tikėtina, kad jos trūkumas sąlygos dar didesnį kainos kilimą“, – prognozuoja V.Gaubytė.
Galios iki metų pabaigos
Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Panevėžio regiono padalinio vadovas Giedrius Bronušas ramino, kad malkų kainos įsigaliojo nuo liepos 1 dienos.
„VMU regioniniai padaliniai pardavinėja malkas pagal patvirtintą kainininką ir jis galios iki metų pabaigos. Kainininkus nustatome pusmečiui ir visą pusmetį kainos galioja, kol nustatomos malkų arba apvaliosios medienos kainos kitam pusmečiui. 2022 metams bus tvirtinamas naujas kainininkas“, – aiškino G.Bronušas ir sakė, kad jis negali teigti, kad prasidėjus šildymo sezonui brango malkos – kainos liko tokios pačios, kokios buvo patvirtintos liepos 1-ąją.
Ąžuolinės malkos išskiria rūgštis
Pasak Panevėžio urėdo, pačios populiariausios yra uosio malkos, kurių kaina 59 eurai už kubinį metrą.
„Uosines malkas ne tik labai lengva skaldyti, bet jos – labai kaitrios. Tačiau pačios kaitriausios – ąžuolinės malkos, bet jas ne visur galima deginti. Šios malkos degdamos išskiria rūgštį ir senas plytines krosnis ta rūgštis ištirpdo. Uosio malkos neturi rūgščių, todėl labiau tinka kūrenti šias malkas. Beje, miškininkai labiausiai vertina drebulines malkas.
Jos – pačios pigiausios ir sausos – pakankamai kaitrios. Kitas dalykas, degdamos jos išdegina suodžius ir tuomet nereikia kaminų valyti“, – paaiškino G.Bronušas, kokiomis malkomis geriausia kūrenti krosnis.
Dujų brangimo nebijo
Panevėžio rajono Daukniūnų gyvenvietės gyventojas Vidmantas Rutkauskas nebijo dujų brangimo.
„Dujinis šildymas namuose yra nuo pernai. Tegu dujos brangsta ir 50 procentų – turėsiu iš ko mokėti. Be to, dujomis kūrenti kur kas geriau – nei dūmų, nei kvapo nėra. Kita vertus, jeigu pirksi gerų malkų visą priekabą, mokėsi irgi nemažai. Beje, su malkomis daugiau darbo reikia. Vienas nieko nepadarysi. Juk ir supjauti, ir suskaldyti reikia“, – aiškino vyras ir teigė, kad įsirengti dujinį katilą paskatino kainos – jos buvo prieinamos.
Meistrai atkalbėjo
Pasak V.Rutkausko, pradžioje galvojo palikti ir malkinę krosnį.
„Kai buvo statomas dujinis katilas, meistrai atkalbėjo. Be to, ir krosnis buvo jau pabuvusi. Todėl išardėme ją ir dabar namus šildome tik dujomis. Kai kūrenome malkomis, tai reikėdavo net trijų traktorinių priekabų. Paskaičiavome, kad kiek kainavo malkos, tiek mokėsime ir už dujas“, – teigė Daukniūnų gyventojas.
Kompetencijos skirtingos
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinio skyriaus vyriausioji socialinių išmokų specialistė Daiva Užinskienė paaiškino, kokios kompensacijos skiriamos rajono gyventojams šildymo sezono metu.
„Kompensacijų dydžiai – skirtingi. Jie priklauso nuo patalpų dydžio, patalpų aukščio, namo statybos metų ir nuo gaunamų pajamų. Kiekvienam prašančiajam kompensacija apskaičiuojama individualiai. Pavyzdžiui, kas šildosi malkomis ir gauna socialinę pašalpą, o jo bustas iki 50 kv. m, tai mėnesiui bus skirta iki 50 eurų kompensacija.
Apie kompensacijas dujomis besišildantiems negaliu pasakyti, nes dujų katilus pasistatė du žmonės, o jie kol kas nesikreipė dėl kompensacijų. Beje, Rajono taryba patvirtino kompensacijų dydžius, nes dujos brango“, – kalbėjo D.Užinskienė.
Kompensacijos mokamos
Pasak vyriausiosios socialinių išmokų specialistės, gamtinių dujų naudotojai taip pat gauna kompensacijas, kurios nustatomos pagal sunaudotų dujų kiekį.
„Kompensacijos mokamos ir už komunalines šildymo paslaugas. Jos skaičiuojamos, kiek laiko tęsėsi šildymo sezonas, kokia tuomet buvo oro temperatūra. Beje, kompensacijas gauna ne tik tie, kurie gauna socialines išmokas. Juk yra senjorų, kurių pensijos nedidelės, arba dirbantieji gauna nedideles algas.
Spalio mėnesį kompensacijos už šildymą buvo skirtos 570 namų ūkių, o kūrenantiesiems kietu kuru už spalio mėnesį bus išmokėta 53 tūkst. eurų“, – aiškino D.Užinskienė ir sakė, kad kitų duomenų apie išmokų dydžius neturi – jie bus aiškus lapkričio mėnesio pabaigoje.
Pakilusios būsto šildymo kainos gyventojus baugina
Prasidėjus šildymo sezonui, užvirė diskusijos apie įvairius šildymo būdus, jų pasirinkimo motyvus ir kainas. Šilumos tiekėjai perspėja, kad būsto šildymas šį sezoną bus gerokai brangesnis nei praeitą.
To neišvengs ne tik centrinio šildymo paslaugų naudotojai, bet ir individualių namų gyventojai, šildantys savo būstus dažniausiai kietuoju kuru – malkomis, medienos pjuvenų ar durpių briketais, akmens anglimis. Pasidomėjome, kaip Panevėžio rajono gyventojai pasitinka pabrangusį šildymo sezoną.
Raguvos bendruomenės vadovė Liubovė Kepalinskienė: „Šildausi dujomis ir dar turiu modernų malkinį pečių. Šildymui naudojame ir dujas, ir tą pečių, nes turime nemažai malkų – reikia jas panaudoti. Šiaip geriau būtų naudoti dujas – patogiau.
Tik dar nežinau, kiek teks mokėti už dujas, nes šildyti pradėjome nuo spalio vidurio. Pernai per mėnesį išdeginome apie 100 kubų dujų ir mokėjome apie 40 eurų per mėnesį, o šiemet per pusę mėnesio jau išdeginome apie 100 kubų ir dar nežinau, kiek teks mokėti, bet suprantu – bus brangiau. Ir tai baugina. Be to, ir namas mūsų nemažas, todėl ir dujų daugiau išnaudojame, bet džiaugiamės, kad dar turime malkų ir galime jomis šildyti namus.“
Naujamiesčio seniūnijos seniūnas Jonas Sankaitis: „Prasidėjus šildymo sezonui, nemažai teko bendrauti su seniūnijos gyventojais – juos baugina pabrangęs šildymas. Žmonės kreipiasi su prašymais, kad būtų skirta kompensacija kietajam kurui.
Tvarkome dokumentus ir juos pateikiame Panevėžio rajono savivaldybės Socialiniam skyriui. Jau turime pateiktų 72 asmenų prašymus skirti kompensacijas.
Palyginti su pernai, prašymų gauta kur kas daugiau. Be to, vienišiems senukams padedame malkas sutvarkyti. Teikiame tokią paslaugą.
Beje, kai kurie seniūnijos gyventojai yra pasigerinę gyvenimo sąlygas ir namus jau šildo dujomis, bet tai daugiausia jauni žmonės, kurie gauna nemažas algas. Tačiau dauguma namus šildo malkomis, briketais.“
