Vilniečiai už geriamojo vandens kubinį metrą ir nuotekų sutvarkymą moka apie 1,3 euro, molėtiškiai – apie 4,2 euro. Šiauliuose kaina sukasi apie 2,1 euro.
Visos vandentvarkininkų bazinės kainos, pagal kurias jie pateikia sąskaitas vartotojams, yra fiksuojamos metams.
Bet jie jau siunčia signalus, kad pastaraisiais mėnesiais išsipūtusios energetikos sąnaudos sparčiai tirpdo sukauptas atsargas, tad jau kitų metų pradžioje įmonės liks be apyvartinių lėšų.
Kaina užfiksuojama ilgam
Kaip aiškino įmonės „Šiaulių vandenys“ direktorius Jonas Matkevičius, bazinė vandens tiekimo bei nuotekų sutvarkymo kaina apskaičiuojama įvertinus praėjusių metų faktines išlaidas ir derinama su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).
Nustatant tą kainą vertinamos praėjusio laikotarpio išlaidos elektrai, dujoms ar degalams.
„Mūsų įmonei šios kainos įsigaliojo rugpjūtį, o kaip tik tuo metu jau sparčiai brango elektra ir dujos. Iki liepos 1-osios turėjome fiksuotą 0,038 euro už kilovatvalandę kainą“, – pasakojo pašnekovas.
Elektrą vandentvarkininkai privalo pirkti konkurso būdu, tačiau nuo liepos nė vienas iš nepriklausomų elektros tiekėjų nebefiksavo tarifų – jie buvo susieti su biržos kaina.
„Rugsėjį kilovatvalandės kaina siekė 0,12 euro, spalį – apie 0,14 euro. Tad elektra mums pabrango tris keturis kartus, o bazinė vandens kaina privalės galioti iki kitų metų rugpjūčio.
Dujos taip pat pabrango dvigubai, degalų kainos irgi kyla kaip ant mielių“, – sakė J.Matkevičius.
Atsirado daugiau mokesčių
Sąnaudas nuo ateinančio sausio padidins dar pora mokesčių. Vienas jų – įsigalios aplinkos ministro įsakymas, pagal kurį buvo pergrupuoti nuotekose esantys teršalai.
Didžiausi mokesčiai yra pirmojoje grupėje atsiduriantiems teršalams. Jų tonos mokesčio tarifas siekia 381,4 mln. eurų. Už antrosios grupės teršalų toną nustatytas 17,3 mln. eurų tarifas. Penktosios grupės teršalai yra „pigiausi“ – 2516 eurų už toną.
„Pavyzdžiui, iki šiol mokestis vien už nuotekose liekančius ftalatus buvo 2 tūkst. eurų per metus, o padidės iki 21 tūkst. eurų.
Tad su tarša susiję nauji mokesčiai mūsų įmonei kainuos 110 tūkst. eurų, nors išvalyti nuotekų geriau, nei tai darome šiuo metu, neturime jokių galimybių.
Taršos mokesčiai įvesti valdžios sprendimu, tačiau VERT išlaidas jiems vertins atgaline data – kitąmet“, – sakė „Šiaulių vandenų“ vadovas.
Bet juk tuomet, kai buvo nustatoma dabartinė bazinė kaina, jau buvo žinoma, kad nuo sausio galios ir nauji taršos mokesčiai?
„Šįkart VERT dabartinę bazinę kainą derino dvejus metus, nors privalėjo tai padaryti per 5 mėnesius, užtat taršos mokesčio joje ir nėra. Apskaičiavome, kad šiemet dėl papildomų sąnaudų, kurių nėra bazinėje kainoje, prarasime apie 600 tūkst. eurų“, – aiškino J.Matkevičius.
Pasak jo, Vyriausybė pastaruoju metu suka galvą, kaip pagelbėti gyventojams dėl brangstančios elektros, dujų bei šildymo, tačiau apie geriamojo vandens kainas niekas net neužsimena. O pavasariop visoms vandentvarkos įmonėms jau bus striuka.
„Apskritai bazinės kainos apskaičiavimo metodika yra ydinga. Juk VERT derina kainas atsižvelgdama į tai, kas jau buvo.
Bet jei taip smarkiai pabrango energijos ištekliai, kodėl į tai negalima reaguoti ir didinant vandens kainą?
Pavyzdžiui, vidutiniškai vienas namų ūkis per mėnesį suvartoja apie 4–5 kubinius metrus geriamojo vandens.
Jeigu kubinio metro bazinė kaina pakiltų 0,3 euro, per mėnesį šeimai tai kainuotų 1,5 euro brangiau“, – sakė įmonės „Šiaulių vandenys“ vadovas.
Už viską moka vartotojai
Pasak vandentvarkos įmones vienijančios asociacijos vadovo Broniaus Miežutavičiaus, visos šios srities įmonės dabar yra supančiotos įtampos.
„Ir žmonės, ir valdžia skalambija apie tai, kad viskas brangsta, o apie geriamąjį vandenį niekas nė nekalba, tarsi jis nieko nekainuoja.
Elektros energija, dujos ir degalai faktinėse mūsų sąnaudose sudaro 10–15 proc. Mūsų niekas neklausia – tiekėjai tiesiog pateikia sąskaitas.
Valstybė mums nustato mokesčius už gamtos išteklių – gėlo vandens naudojimą, taip pat keliamas taršos mokestis už nuotekas, o į bazinę kainą jį arba pavėluojama įtraukti, arba apskritai į tai neatsižvelgiama“, – kalbėjo B.Miežutavičius.
Pasak jo, jeigu jau vandens paruošimo, tiekimo ir nuotekų valymo sąnaudos kyla dėl bendros ekonominės bei politinės situacijos pasaulyje, į tai turėtų čia ir dabar reaguoti kainų prižiūrėtojai.
„Bet to nėra, ir mes, patirdami apyvartinių lėšų stygių, negalime eksploatuoti savo ūkio pagal reikalavimus.
Strategiškai svarbių įmonių veiklą reguliuoja valstybė, tik reguliavimas yra netobulas.
VERT turėtų būti ne vien tik prievaizdas, nepasitikintis mūsų gebėjimu tinkamai eksploatuoti ūkį, tačiau turėtų sužiūrėti, kad mums patvirtintos kainos atitiktų realias ekonomines rinkoje“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Pasak VERT Veiklos valdymo skyriaus vedėjos Loretos Kimutytės, bazinės kainos skaičiuojamos ne tik įvertinant faktiškai patirtų sąnaudų apimtį paskutiniais ataskaitinio laikotarpio metais.
Prireikus tai daroma ir po ataskaitinio laikotarpio, atsižvelgiant į reikšmingus įvykius, turinčius įtakos sąnaudų dydžiui ir struktūrai.
„Perskaičiuojant bazines kainas pagal tam tikrus kriterijus vertinamos patirtos sąnaudos, taip pat ir faktiniai to laikotarpio elektros energijos tarifai, tačiau nėra peržiūrimos visos įmonės sąnaudos.
Sąnaudos turi būti pagrįstos dokumentais, sutartimis, o ne iš anksto prognozuojamos“, – paaiškino L.Kimutytė.
Pigiausias geriamasis vanduo – Vilniuje
Įmonės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus vandens kaina Vilniaus gyventojams sumažėjo 15 proc. Šiuo metu vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina fiziniams asmenims Vilniuje siekia 1,32 Eur/kub. m. Nuo sostinės nedaug atsilieka ir Kaunas su 1,44 Eur/kub. m kaina.
Panevėžio gyventojai už vandenį moka 1,59 Eur/kub. m, klaipėdiečiai – 2 eurus. Brangiausias vanduo Molėtuose – čia vieno kubinio metro vandens kaina siekia net 4,26 euro.
Daugiausia už geriamąjį vandenį Europoje moka danai (9,32 euro) ir norvegai (7,8 euro). Rygos gyventojai už vandenį moka 1,79 Eur/kub. m, Talino – 1,52 Eur/kub. m.
Kaltinimus VERT žeria ir šilumininkai
Prancūzijos atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Idex“ vakar kreipėsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, Energetikos ministeriją ir kitas institucijas, dėl, jos nuomone, neteisingų konkurencijos sąlygų šalies šilumos rinkoje.
Tokią situaciją, anot „Idex Nordic“ direktoriaus Thierry Mourot, sukėlė VERT taisyklės ir nutarimai, pagal kuriuos šilumos tiekėjams, valdantiems dujinius piko ir rezervo pajėgumus, jų gamybos sąnaudos nėra ribojamos. Tuo metu nepriklausomiems šilumos gamintojams yra taikomos gamybos sąnaudų „lubos“, kurios kasmet mažėja.
Th.Mourot teigimu, iš biokuro šilumą Vilniuje ruošiantys nepriklausomi šilumos gamintojai lapkritį ją šilumos tiekėjui parduos už VERT apribotą ir 30,6 euro už megavatvalandę nesiekiančią kainą.
Jie veiks nuostolingai dėl augančių biokuro bei elektros energijos kainų, nes esant sąžiningam reguliavimui šilumos gamybos kaina būtų ne mažesnė nei 38,7 Eur/MWh.
Tuo metu šilumos tiekėjas trūkstamą kiekį gamins iš gamtinių dujų už maždaug 80–100 Eur/MWh ir šiai gamybos daliai nebus taikomos jokios kainų „lubos“.
„Esant tokioms skirtingoms konkurencinėms sąlygoms gali susiklostyti situacija, kai miestuose veikiantys nepriklausomi šilumos gamintojai nepasiūlys savo šilumos aukcionuose, nes jos gaminti tiesiog neapsimokės. Tuomet trūkstamas šilumos kiekis būtų gaminamas dujiniuose įrenginiuose, o tai reikšmingai padidintų šilumos kainą vartotojams“, – įspėjo Th.Mourot.
„Idex Baltic“ priklauso trys biokuro katilinės Vilniuje ir dvi biokuro katilinės bei viena kogeneracinė elektrinė Kaune. Šie įrenginiai kasmet pagamina apie 30 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos energijos.
