„Na, ir eik sau kelti žemės ūkio“, – tokį viršininko linkėjimą, rodos, 1998-aisiais išgirdo Mindaugas Dorelis, užverdamas vienos įstaigos duris ir atverdamas kitos.
Viršininkas anuomet nenuslėpė apmaudo prarasdamas gerą specialistą, o ironija irgi pravertė. Mat kaime tais laikais girtuoklystė vešėjo taip pat kaip nedirbamoje žemėje – piktžolės.
Neseniai savo verslą į žemės ūkį nutaikęs 43 metų M.Dorelis neretai prisimena tą palinkėjimą į orą keldamas bepilotes skraidykles – išmaniuosius dronus, skirtus žemės ūkio darbams.
Juk technologijos per porą dešimtmečių kaime padarė milžinišką perversmą, o pastaruoju metu į jį skverbiasi ir dirbtinis intelektas.
Nebeignoruoja naujovių
2021 metų kovo 5-oji. Tą dieną Mindaugas su inžinerijos studijų draugu Mariumi bei aviacijos inžinieriumi Michailu Semenišinu kalendoriuje apvedė ryškiais ratais. Mindaugo įkurta įmonė „Agrodronas“, kurioje visi trys jie ir dirba, su žemės ūkiui skirtų bepiločių skraidyklių gamybos kompanija XAG pasirašė atstovavimo Baltijos šalyse sutartį.
Tai jie padarė anksčiau ir už kaimynus lenkus, ir už nuolat priekyje šuoliuojančius vokiečius.
„Dėl to, kad esame pirmi, man buvo labai gera širdyje“, – nusišypsojo Mindaugas.
Pirmosios skraidyklės į Lietuvą buvo atgabentos rugpjūtį, o iki šiol jas, kainuojančias apie 27 tūkst. eurų, jau įsigijo keturi mūsų šalies kooperatyvai, dar vieną – ir latviai.
Dabar, spalį, pirmosios jos atsirado ir Vokietioje, Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje.
„Tai buvo sprogimas – nesitikėjome, kad tokia didelė bus jų paklausa. Ūkininkai, pasirodo, patys landžiojo po skraidyklių gamintojo svetainę, o dabar tereikia jas nusipirkti“, – pasidžiaugė M.Dorelis.
Kadangi mobiliąja programėle valdomas elektrines skraidykles pirmieji įsigijo kooperatyvai, galima numanyti, kad grūdų augintojai jau išmoko komercijos. Juk skraidyklę naudos ne vienas ūkininkas, o tai reiškia, kad investicija netruks duoti grąžos.
„Tokios prekės iš karto į rankas neįduodame.
Mokymai, kaip ją naudoti, vyksta penkias dienas, nes tai sudėtinga technologija. Mums dėl valdymo klaidų tikrai nereikia antireklamos“, – šyptelėjo Mindaugas.
Pakako vieno laiško
Močiutės palikimas – pora hektarų žemės Dzūkijoje, Aleknonių kaime. Tai ir viskas, kas su žemės ūkiu iki šiol siejo Mindaugą – informacinių technologijų inžinierių, gerai nusimanantį ir organizacijų kompiuterinėse sistemose.
„Dirbau Vidaus reikalų ministerijos valdose – buvau atsakingas už mokymų organizavimą. Kita mano veikla siejosi su technologijų inovacijomis. Buvau jų ekspertas – skaičiuodavau technologijų ekonominį naudingumą, rentabilumą“, – pasakojo Mindaugas.
Tad kaip jo žvilgsnis nukrypo į dronus? „Prieš ketverius metus su žmona pradėjome užsiimti specifine veikla – sprendžiame žemės ūkyje problemas, kylančias dėl gyvūnų antplūdžio, pavyzdžiui, pasėlius niokojančių paukščių.
Tam naudojamas humaniškas būdas – baidymas. Ieškant specialios skraidyklės žvilgsnis užkliuvo ir už dronų, kurie skirti augalų apsaugos priemonėms paskleisti. Tačiau tokios paskirties skraidyklės gaminamos tik Azijos šalyse“, – kalbėjo verslininkas.
2019-ųjų birželį jis surašė elektroninį laišką vienai iš Kinijos bendrovių, o po kelių mėnesių pirmasis dronas jau buvo Kaune.
„Investavome asmenines lėšas, kartu su Daržininkystės institutu ėmėmės bandomojo projekto.
Per pusantrų metų išbandėme skraidykle paskleistų augalų apsaugos priemonių poveikį instituto bandomuosiuose laukuose, rezultatai buvo geri. Tačiau nuo pirmo įsigyto drono gamintojų pabėgome – reikėjo stipraus tiekėjo. Ieškojome jo tokio, kuris plėtoja šios srities technologijas“, – pasakojo M.Dorelis.
Anot jo, dirbtinis intelektas, kaip ir daiktų internetas, šiuo metu yra technologijų privalumus, aplinkos skaitmenizavimas – taip pat.
Tačiau ne mažiau svarbus yra ir tokių technologijų ekonominis naudingumas.
Dirba su mokslininkais
Viena bepiločių skraidyklių šiuo metu mokymui naudojama minėtoje akademijoje. „Griebiame plačiai, – patikino Mindaugas. – Viename projektų kuriame dirbtinio intelekto panaudojimo metodiką.
Taip pat su akademija kuriame studijų programą, o ir pats joje dėstau. Norisi praplėsti jaunų specialistų akiratį – sudominti juos naujausiomis žemės ūkio technologijomis.“
Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos profesoriaus Dainiaus Steponavičiaus, atlikti bandymai parodė, kad dronai sutaupo maždaug trečdalį augalų apsaugos priemonių.
Kitas jų privalumas – maždaug 6 proc. didesnis derlius, nes purškiant juk nepadaroma technologinių vėžių laukuose, kokias įspaudžia purkštuvus tempiantys traktoriai.
Dar vienas privalumas – greitis. Dronas per 12 minučių nupurškia 4 hektarų plotą ir, įkrovus baterijas, vėl keliamas aukštyn. Taigi per dieną jis įveikia maždaug 160 hektarų.
Prilygino sraigtasparniams
Diegiant naujoves teko susidurti su rimtomis kliūtimis.
Pavyzdžiui, šiuo metu tebegalioja ES direktyva, pagal kurią bepilotė skraidyklė, vertinant jos masę, kvalifikuojama kaip lengvasis orlaivis.
Žemės ūkio paskirties dronai skraido maždaug 1–3 metrų aukštyje. Tačiau, pagal tą direktyvą, jiems reikia specialaus leidimo pakilti.
Pasak M.Dorelio, JAV, kitose valstybėse tokie teisės aktai seniai pakeisti, o ES dar tik pernai ėmėsi svarstyti tą direktyvą ir nežinia, kiek laiko tai darys.
„Nenusižengiame taisyklėms, neignoruojame jų.
Greta VDU yra Aleksoto aviacijos bazė, tai, kai reikia pakelti droną atliekant tyrimus, skambiname dispečeriui leidimo.
Pirmąkart išgirdęs, kad dronas kils ne aukščiau kaip 3–5 metrai, jis ėmė juoktis. Esą kodėl jį trukdome su tokiais kvailais klausimais? Tačiau turėjome įspėti, nes teisės aktai buvo kurti seniai, kai tokių technologijų nebuvo“, – aiškino Mindaugas.
Dar viena užsilikusi teisinės sistemos seniena – pesticidų direktyva. Pagal ją, kaskart prieš pakeliant droną purškimo darbams būtina gauti vienkartinį Valstybinės augalų apsaugos tarnybos leidimą tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku naudoti aviaciją.
„Traktoriui tolio leidimo nereikia, tačiau dronui jis būtinas, nors realiai toks pat darbas atliekamas kone tame pačiame aukštyje, – sakė M.Dorelis. – Be to, dronas – tai ypač tiksli, robotizuota technologija, kai nelieka vietos žmogaus klaidoms.“
Didelių sunkumų verslininkams kelia ir logistika. Skaitmenizuotos, ateities technologijos yra gaminamos ne Europoje ir ne JAV, bet Kinijoje, o iš jos tiekimas yra ypač apsunkintas.
„Esame priversti palikti pinigus ne Lietuvoje, bet Lenkijoje, į kurią nugabenami pirkiniai, – absurdiška situacija. Dirbu Lietuvoje, norėčiau, kad mano šalyje liktų ir mokesčiai, tačiau iki šiol nėra surasta jokių tiesioginės prekybos kompromisų“, – kalbėjo Mindaugas.
Agrodronams kol kas nėra vietos ir Kaimo plėtros programoje – juos ūkiams modernizuoti perkantys ūkininkai paramos bent jau kol kas negali tikėtis. Mat nėra numatyta, kad tokios skraidyklės yra žemės ūkio technologija, nors jų dirbtinis intelektas gali skenuoti laukus ir apskaičiuoti tikslius tręšimo ar purškimo parametrus.
„Vis dėlto direktyvos yra rekomendacinio pobūdžio, kiekvienos ES valstybės valia atnaujinti teisės aktus. Nenoriu, kad vokiečiai pirmieji juos sutvarkytų, – noriu, kad mes išliktume pirmi“, – pratarė Mindaugas.
