Mados keičiasi
Marijampolėje veikiančios įmonės „Sauliaus paminklai“ vadovas Saulius Balkauskas portalui lrytas.lt patikino, kad daugelis nori nedidelių, bet meniškų, banguotų paminklų, visgi renkantis spalvas lietuviai ne tokie drąsūs – dažniausiai pageidauja juodo, kartais ir rudo akmens paminklų.
„Gero, kokybiško akmens paminklas vidutiniškai kainuoja apie 500–600 eurų“, – kainą įvardijo S.Balkauskas.
Kaip jis sakė, be jokių įmantrybių, paprastas vienos dalies paminklas kainuoja apie 350–400 eurų, o už brangiausius gali tekti pakloti ir 1,3–1,5 tūkst. eurų. Šių kaina šokteli dėl aukščiausios akmens kokybės, dydžio ir kitų detalių.
„Kuo labiau paminklas banguotas, tuo didesnė jo kaina – juk tai rankų darbas“, – paaiškino S.Balkauskas.
Pasak jo, kainą išaugina ir prie paminklo klijuojamos metalinės raidės. Tačiau dabar dauguma renkasi patį paprasčiausią variantą ir ant paminklo nori matyti tik užrašytą vardą, pavardę bei gimimo, mirimo metus. Retas pageidauja anksčiau įprastų matyti užrašų, tokių kaip „Liūdi vaikai“. „Tai jau nebemadinga“, – sakė pašnekovas.
Su mirusiuoju susijusios detalės
O štai Kaune įsikūrusios kapų dizaino ir priežiūros įmonės „Memorus“ vadovė Eglė Balčiūnienė jau keletą metų pastebi, kad lietuviai kaip tik nori vidutinio dydžio, šviesių, įdomesnio granito rašto paminklų. Vis rečiau pageidaujama standartinių, paprastų formų, vienos ar dviejų įprastų spalvų paminklų.
„Klientų teigimu, dairantis kapinėse visi tradiciniai paminklai yra tarsi vienas“, – sakė ji.
Kaip E.Balčiūnienė portalui lrytas.lt pasakojo, kartais artimųjų pageidavimu tenka įrengti kapavietes ir taip, kad jos būtų susijusios su pačiu mirusiuoju: „Pavyzdžiui, jaunos merginos kapui įrengti panaudojome jos pačios pieštą paveikslą, kurį perkėlėme ant stiklo ir įmontavome tarp granito elementų.
Žuvusiam baikeriui atminti buvo panaudota motociklo grandinė, iš kurios nukaldintas kryžius jo paminklui.
Taip pat kartą iš sodybos atgabenome lauko akmenį, ant kurio mėgo sėdėti mirusysis ir kuris toliau atlieka suolelio funkciją jo kapavietėje.“
Pasak specialistės, paminklą galima užsisakyti ir už 750, ir už 3 tūkst. eurų, tačiau dažniausiai tam skiriama 1,2–1,7 tūkst. eurų.
„Kaina tiesiogiai priklauso nuo granito rūšies, spalvos, storio, paminklo išmatavimų – aukščio, pločio, taip pat, ar jo kūrime bei apdirbime dalyvauja kiti menininkai, pavyzdžiui, kalvis, skulptorius, stiklo menininkas. Jeigu jie dalyvauja, tada svarbu, kiek laiko jiems trunka įvykdyti užsakymą, taip pat – ar paminklui apdirbti reikalinga speciali įranga bei kokio pobūdžio tas apdirbimas“, – paaiškino ji.
Nenori važiuoti į kapus kaip į daržus
Lietuvoje pastaraisiais metais itin populiarėja ir stikliniai 3D antkapiai, kurie uždengia kapavietę plokštėmis.
„Priežiūra labai lengva – 5 minutes tereikia pašluoti, pavalyti antkapį vandeniu ar stiklų valikliu ir viskas. Tada žmonės turi daugiau laiko pagalvoti apie mirusįjį, o ne atvažiuoja į kapus, tik kaip į daržus kapstytis“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo tokius paminklus Varėnoje gaminančios įmonės „Sententa“ vadovas Darius Kondratavičius.
Pasak jo, daugelis klientų antkapiams renkasi žvakės ar gėlės nuotraukas. Populiariausios – lelijos ir kalijos. Pasitaiko atvejų, jog renkamasi ta gėlė, kuri patikdavo anapilin išėjusiam asmeniui.
„Anksčiau dar norėta, kad ant plokščių matytųsi žmogaus veikla. Pamenu, žmogus užsiimdavo laivų statyba, tad artimieji norėjo, kad ant plokštės būtų laivo nuotrauka. Bet dabar tokių prašymų nebėra“, – sakė D.Kondratavičius.
Jo teigimu, apie pusė klientų yra drąsūs ir spalvų nebijo. „Kai kurie nori, kad būtų kuo ryškiau, kad tik atvažiavus iš toli matytųsi tas kapas“, – patikino pašnekovas.
Visgi likusieji nori juodai baltų piešinių, o daugelį nuo įmantresnių vaizdų stabdo ir mąstymas – ką pagalvos kiti. Anot D.Kondratavičiaus, dažniausiai tokie atvejai pasitaiko mažesniuose miesteliuose, kuriuose žmonės vieni kitus pažįsta.
„Jie eina ir iš karto sako: kam čia taip padarė, kodėl reikėjo, kodėl žvakės dvi, o ne keturios, arba atvirkščiai – kodėl keturios, o ne dvi? Paskui man žmonės skambina ir pasakoja, bet aš ir sakau: o koks skirtumas, kas ką sako, juk darėte antkapį savo artimiesiems, kam tada klausyti kitų?“ – pasakojo vyriškis.
Kai kurie patys kapų nebetvarko
Kad populiarėja kapų dengimas ne akmens skalda, o plokštėmis, tačiau nebūtinai 3D, patvirtino ir S.Balkauskas. Anot jo, beveik 70 proc. jo klientų reikalauja būtent plokščių.
„Kad ir pigesnio akmens, kiniško, bet žmonės, atėję į kapus, nebenori dirbti ir vargti. Atėjo, uždegė žvakę, pasimeldė ir nuėjo. Jei numirė, atitraukia plokštę, palaidoja karstą ar urną, vėl uždengia ir viskas. Tai yra brangiau, bet vargo ateityje – mažiau“, – paaiškino S.Balkauskas.
Jis paskaičiavo, kad už paminklo gamybą ir kapo išpylimą akmens skalda tenka pakloti apie 1,3–1,5 tūkst. eurų, o jei norima kapavietę dengti paprastesnėmis plokštėmis, suma pakyla iki 2–2,2 tūkst. eurų. Jei plokštės geresnės kokybės, suma išauga iki 3,5–4 tūkst. eurų.
Tačiau E.Balčiūnienė paminėjo, jog, nors kartais klientai ir yra finansiškai pajėgūs dengti kapavietę plokštėmis, visgi to nedaro.
„Jiems ar artimiesiems yra nepriimtinos tos „betonuotos šokių aikštelės“ ar „užmūrinimas taip, kad velionis neišeitų“. Dėl to jie mieliau kapą uždengia skaldele ar augalais.
Visišką kapo dengimą dažniausiai pasirenka užsienyje ar tiesiog toli gyvenantys klientai, kurie patys kapus aplanko kartą ar du per metus ir kurie neturi arčiau gyvenančių giminaičių, galinčių kapavietę lankyti, tvarkyti“, – atskleidė priežastis ji.
Jos teigimu, standartiniam kapui akmens skalda gali kainuoti nuo 350 eurų, o dengimas plokštėmis įprastai atsieina nuo 2,5 tūkst. eurų. „Kartais net ir labai norint sutaupyti skaldelė nebus tinkamas sprendimas, jeigu kapas yra po medžiais. Tokiu atveju, kapavietės priežiūra gali tapti itin sunki ir labiau tiktų kapo dengimas plokšte“, – patarė specialistė.
Be to, pasak jos, jau keletą metų itin populiarėja ir kapų prižiūrėjimo paslaugos, o priežasčių, kodėl lietuviai negali sutvarkyti kapų patys, begalė. Viena iš jų yra ta, kad žmonių gyvenimo tempas greitas ir to padaryti jie tiesiog nespėja.
Antra priežastis – artimieji palaidoti net keliuose miestuose, tad kartais pasamdyti žmogų sutvarkyti kapus išeina net pigiau, nei nuvažiuoti pačiam. Taip pat dalis yra išvykę ilgesniam laikui ar net visiškai emigravę. Kartais pasitaiko, kad ir sublogsta žmonių sveikata, todėl samdomos papildomos rankos sutvarkyti kapus.
„Dažnas nori tiesiog ateiti prie kapavietės ir ramiai pabūti neatliekant sunkaus fizinio darbo. Arba nori, kad viskuo – sodinimu, kapo puošyba, augalų priežiūra – pasirūpintų profesionalas.
Šių paslaugų kainos labai skiriasi, priklausomai nuo miesto, nuo to, ar kapą tvarko įmonė, ar tiesiog fizinis asmuo, ar tai šios srities pradedantysis, ar profesionalas.
Pavyzdžiui, Vilniuje vieno aplankymo kaina gali siekti 30–40 eurų, tuo metu Kaune – 20–25 eurus, skaičiuojant su mokesčiais“, – įvardijo sumas specialistė.
„Sarmata“ pasakyti kainą
Pandemijos padariniai neaplenkė ir antkapių gamintojų bei kapų tvarkytojų.
E.Balčiūnienė sakė, jog stipriai buvo jaučiamas granito deficitas, nes pristatymai vėluoja, gamyklos uždaromos. Taip pat trūko ir metalų, medienos, kuri per metus brango net kelis kartus. Iššūkių šiemet sukėlė ir užsitęsę karščiai, trukdę projektų įgyvendinimo darbams, o ir gamyklose darbuotojai sirgo ar turėjo izoliuotis. Tad dėl visų šių priežasčių užsakymai nežymiai vėluodavo, tačiau kainų didinti E.Balčiūnienei neteko.
Užtat D.Kondratavičiui, trūkstant ir brangstant metalui bei stiklui, kainas didinti reikėjo: „Prieš dvejus metus prireikus stiklo ar metalo buvo galima iš karto jų gauti arba reikėdavo palaukti dvi savaites, o dabar reikia laukti mėnesį ar pusantro.
Teko ir kainas didinti, nes viskas stipriai brangsta. Kartais paskaičiavus sumą net pasidaro „sarmata“ kainą žmogui pasakyti. Bet paaiškinu, kodėl ji tokia, ir žmonės supranta, sako: na, o ką daryti, reikia mokėti.“
Jo teigimu, anksčiau vidutinį kapą iškloti 3D plokštėmis kainuodavo apie 3–3,2 tūkst. eurų, o dabar kaina pakilusi iki 3,5–3,7 tūkst. eurų.
Nors lietuviai mėgsta juodus paminklus, štai kilo problemų ir su šios spalvos akmeniu – prasidėjus pandemijai ėmė jo trūkti, net ir dabar vis dar jaučiamas nepakankamas jo kiekis.
„Medžiagų trūksta, stoja darbai, vienu metu ir cemento pritrūko, o tada tenka laukti, užsakymai stabdosi. Ukrainietiškus akmenis pradėjome naudoti, tai labai pagelbėjo“, – kalbėjo S.Balkauskas, paminėdamas, kad šiemet kainas klientams jam teko padidinti net 25 proc., nes šias pakėlė ir medžiagų tiekėjai.
