„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu finansiniai sukčiai tampa vis išradingesni. Siunčiamos žinutės parašytos taisyklinga lietuvių kalba ir skatina paspausti nuorodą, jei gavėjas nori atšaukti neva tik ką atliktą mokėjimo operaciją.
„Sukčiai apsimeta banku ir klientams pateikia informaciją, kurios tikslas – paskatinti žmones paspausti fiktyvią nuorodą, kuri, tikėtina, yra kenkėjiška.
Perspėjame klientus, kad bankas niekuomet nesiunčia trumpųjų žinučių apie atliktą mokėjimą ir juolab neskatina tokio veiksmo atšaukti, todėl sulaukus tokios žinutės reikėtų jokiu būdu neatidarinėti pateiktos nuorodos. Geriausia – tokią žinutę iškart ištrinti“, – sakė „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Pasak L. Sadecko, pagrindinis finansinių sukčių tikslas visuomet yra išvilioti konfidencialius klientų duomenis, o vėliau – lėšas, priverčiant klientą išsigąsti dėl tariamo sąskaitos nesaugumo, manipuliuojant neva atliktais mokėjimais, nes tuomet nusikaltimo auka tampa emocionalesnė ir mažiau atidi detalėms.
Kadangi sukčiai nesirenka aukų, žinutės gali sulaukti bet kuris iš mūsų, todėl „Luminor“ banko specialistai taip pat pataria apie padažnėjusius finansinių nusikaltimų atvejus perspėti artimuosius.
„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertai taip pat pataria gavus SMS žinutę ar elektroninį laišką banko vardu, kuris kelia įtarimą – neatidarinti jame pateiktų nuorodų, o susisiekti su „Luminor“ banku oficialiu klientų aptarnavimo telefono numeriu.
Jeigu sulaukiama sukčių, apsimetančių banko darbuotojais, skambučio, reikia nedelsiant nutraukti pokalbį ir jokiu būdu neatskleist asmeninės informacijos apie prisijungimą prie internetinės bankininkystės, mokėjimo kortelę ar „Smart-ID“ paskyrą.
Jei vis dėlto nutiko taip, kad praradote lėšas dėl galimo sukčiavimo, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas bei kartu į banką.
