Per koronaviruso pandemiją sumenko vyresnių nei 65 metų gyventojų santaupos, tuo metu kitų amžiaus grupių gyventojų bankuose laikomos lėšos didėjo.
Tokius Lietuvos banko atliktos trijų didžiausių šalies bankų, užimančių 83 proc. indėlių rinkos, apklausos duomenis šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete pateikė centrinio banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
J. Markevičiaus teigimu, nors dėl bendro ekonomikos augimo gyventojų santaupų bankuose kasmet daugėja, jų prieaugis per pandemiją buvo labai didelis – daugiau kaip 4 mlrd. eurų. Pasak jo, dabar Lietuvoje vidutinės santaupos siekia 6,6 tūkst. eurų.
„Tai mažiau negu Estijoje – 7331 euras, tačiau daugiau negu Latvijoje – 4596 eurai“, – komitete teigė J. Markevičius.
Jis pabrėžė, kad šioje apklausoje atsispindi ir einamose sąskaitose, į kurias gyventojai gauna pensijas, atlyginimus ar kitas pajamas, esančios lėšos.
„Iš esmės dabar beveik visi indėliai yra vienadieniai, einamojoje sąskaitoje, nes palūkanos nėra mokamos, tai gyventojai savo lėšas renkasi laikyti tokioje sąskaitoje“, – teigė J. Markevičius.
Pasak jo, daugiausia pajamų bankuose turi 51–64 metų žmonės – jų santaupos šių metų balandžio duomenimis, siekė vidutiniškai beveik 7 tūkst. eurų. 2020 metų balandį jos tik artėjo prie 6 tūkst. eurų. Šiai grupei priklausantys gyventojai turi apie 702 tūkst. sąskaitų bankuose.
Taip pat apie 702 tūkst. sąskaitų turi pensinio amžiaus – 65 metų ir vyresni gyventojai. Jų dabar turimos santaupos siekia vidutiniškai 6160 eurų, tai yra maždaug tūkstančiu eurų mažiau nei prieš metus.
Anot tyrimo, 26–35 metų žmonių santaupos per metus vidutiniškai padidėjo 28 proc. ir šiemet balandį sudarė apie 3 tūkst. eurų, jie bankuose turi 497 tūkst. sąskaitų.
35–50 metų gyventojų santaupos padidėjo vidutiniškai 23 proc. iki 5,3 tūkst. eurų, 18–25 metų gyventojų – 40 proc. iki 1,5 tūkst. eurų.
Nepilnamečių gyventojų sąskaitose, kurių yra apie 100 tūkst., šiemet balandį vidutiniškai laikyta po 803 eurus.
