Panevėžio rajone gyvenanti Ona jau ne pirmus metus šildosi durpių briketais, nes tai viena iš pigiausių kuro rūšių.
„Kiek aš malkų atsinešiu – va, pundelį sukūrensiu ir bus gryčia šalta. O padėsiu keturis briketus – ir pakaks. Nekūrensiu daugiau. Žiemą gal daugiau dėsiu, nežinau. Visą žiemą užteks va to maišo“, – „Lietuvos ryto“ televizijai rodė Ona.
Tuo metu Vilniuje spalio gale planuojama uždrausti šildytis durpėmis ir akmens anglimis. Vis dėlto šio kuro jau turintys vilniečiai ateinantį sezoną galės naudoti jo atsargas.
„Pereinamasis laikotarpis tikrai bus bent vieneriems metams. Iki kitų metų birželio 1 d., pasibaigus šildymo sezonui, bus galima jau nuspręsti, ką daryti kitą šildymo sezoną“, – komentavo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Vilniaus vicemeras teigia, kad už pažeidimą grės bauda iki 600 eurų, bet specialiai pareigūnai namų netikrins – labiausiai pasitiki savireguliacija, kad žmonės vieni kitus prižiūrės ir sudrausmins.
„Jei kaimynas akivaizdžiai degina akmens anglį ir durpes, kai eina juodas dūmas ir kvapas, aplinkinių žmonių spaudimas, matyt, labiausiai prevenciškai veiks“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Kietuoju kuru prekiaujančios įmonės atstovas sako, kad toks sprendimas sužlugdys verslą. Pasak jo, didžiausią įtaką oro kokybei daro ne pasirinkta kuro rūšis, o tai, ar tvarkingas kuro katilas.
„Valdžia neuždraudė nei kūrenti malkomis, nei medžio granulėmis, nei medžio briketais, tad kietųjų dalelių išmetimas praktiškai nepasikeis: ar anglis, ar briketai, ar malkos kietosios dalelės iš esmės išmetamos, jeigu katilas ne visai tvarkingas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo „Grastos“ direktoriaus pavaduotojas Jurgis Stasiūnas.
Aplinkos apsaugos specialistė sako, kad durpės ir akmens anglis yra labai taršus kuras, todėl Vilniaus savivaldybės iniciatyvą jį uždrausti vertina teigiamai.
„Oro kokybė Lietuvoje gerėja labai lėtai. Per lėtai. Todėl bet kokios iniciatyvos, tokios kaip Vilniaus savivaldybės noras uždrausti šitą labai taršų kietąjį kurą, turi teigiamą poveikį tiek oro kokybei, tiek žmonių sveikatai“, – tikino Aplinkos apsaugos agentūros oro būklės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.
Anot jos, Vilniuje anglimis ir durpėmis šildomi ne daugiau kaip 5 proc. gyvenamųjų namų. Tačiau, V.Bimbaitės teigimu, to pakanka, kad poveikis oro kokybei būtų labai didelis
Vilniečiai raginami uždraustas kuro rūšis per metus pakeisti biokuru arba prisijungti prie centralizuoto miesto šildymo.
